Renginiai
Birželis
    2017     
M A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829300102
Atmintinės

1. ATMINTINĖ SOCIALINEI PAŠALPAI GAUTI

2. BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM VANDENIUI BEI NUOTEKOMS IR IŠLAIDŲ KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSACIJŲ TEIKIMAS 

 3. PARAMA NĖŠČIAI MOTERIAI

4. PARAMA GIMUS VAIKUI

5. IŠMOKA VAIKUI

7. PARAMA MIRTIES ATVEJU

8. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

 9.  IŠMOKŲ NEĮGALIESIEMS UŽ KOMUNALINES PASLAUGAS  SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

10. ŠALPOS PENSIJOS

11. ŠALPOS KOMPENSACIJOS

12. ŠALPOS NAŠLAIČIŲ PENSIJOS

13. ŠALPOS PENSIJOS GAVĖJO IR ŠALPOS KOMPENSACIJOS GAVĖJO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

 14. SLAUGOS IR PRIEŽIŪROS (PAGALBOS) IŠLAIDŲ TIKSLINĖS KOMPENSACIJOS

15. GLOBOS (RŪPYBOS) IŠMOKA IR GLOBOS (RŪPYBOS) IŠMOKOS TIKSLINIS PRIEDAS

 16. VIENKARTINĖ IŠMOKA ĮSIKURTI

 17. ATMINTINĖ DĖL NEĮGALIOJO PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMO IR KEITIMO

18. VALSTYBĖS PARAMA GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS – KARIAMS  SAVANORIAMS

19. VALSTYBĖS PARAMA GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO 1940-1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ ŠEIMOMS

20. VIENKARTINĖS KOMPENSACIJOS SOVIETINĖJE ARMIJOJE SUŽALOTIEMS ASMENIMS

21.  ATMINTINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTROJO LAIPSNIO VALSTYBINEI PENSIJAI GAUTI

________________________________________________________________________________________


1. ATMINTINĖ SOCIALINEI PAŠALPAI GAUTI

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:

1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (toliau – VRP, 102 Eur);

3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 108 straipsnio 3 dalyje, tačiau ne viso darbo laiko atveju, išskyrus Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotos nuo 40 valandų per savaitę arba teisės aktuose nustatytos sutrumpintos darbo laiko normos, ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;

nedirba, nes:

2) mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;

3) yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

4) yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;

6) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  nustatytos  priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;

7) yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

8) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

9) turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

10) vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).

Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

  • kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
  • tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;
  • asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

 

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

 

Socialinės pašalpos dydis

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

  • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

 

Papildomos pašalpos skyrimas įsidarbinus.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:

  • vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę LR darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
  • bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
  • vienas gyvenantis asmuo arba kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų turi teisę į piniginę socialinę paramą.
  • prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateikiama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo.

 

Socialinės pašalpos mažinimas.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis – registruotas LR darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, socialinės pašalpos dydis, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims  socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:

1) 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių;

2) 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių;

3) 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių;

4) 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių;

5) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Socialinės pašalpos dydis nemažinamas, kai:

  • Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
  • darbingi nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

 

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa, skaičiuojant nuo 2013-06-01. Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

 

Bendrai gyvenantiems asmenims mokamos socialinės pašalpos dydis nemažinamas, kai socialinė pašalpa skiriama ir mokama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

 

Pašalpos mokėjimas ir kreipimosi terminai.

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas-paraiška, pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Socialinės paramos skyrius socialinę pašalpą gali skirti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į šią socialinę pašalpą.

 

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai gauti (atsižvelgiant į aplinkybes):

Reikalingi tik tie dokumentai ir informacija, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose.

Dokumentus galima pateikti ir interneto pagalba.

 

Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) turimą turtą;

4) gaunamas pajamas;

5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (banko atsiskaitomoji sąskaita; teismo nutartis dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtinta sutartis dėl vaikų išlaikymo; pažyma iš Valstybinio vaikų išlaikymo fondo; nutartis (ieškinys su rezoliucija) neskirti bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėti teismo posėdyje).

Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

 

Kreipimosi vieta. Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą).

Prašymai-paraiškos dėl piniginės socialinės paramos priimami nuo mėnesio 5 iki 25 dienos įskaitytinai, dėl socialinės pašalpos kreipiantis pirmą kartą, prašymai priimami nuo mėnesio 5 dienos iki mėnesio pabaigos.

Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo kiekvieno mėnesio 15 d. iki mėnesio pabaigos.

 

Tauragės rajono savivaldybės administracija, siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą turi teisę periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo ir buities  sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

 

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 1-29  „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 1-297 “Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-29 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”.

 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 1-168  „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-29 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 1-914 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2014 m. lapkričio 26  d  sprendimas Nr. 1-332 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1-914 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

 

Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. A1-798 “Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”. 

  

 

2. BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM VANDENIUI BEI NUOTEKOMS IR IŠLAIDŲ KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSACIJŲ TEIKIMAS 

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1. bendrai gyvenančių asmenų/asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;

3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Kompensacijų mokėjimas ir kreipimosi terminai.

Kompensacijos skiriamos, jei bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

  • būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
  • geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
  • karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

 

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį buvo įgyta teisė į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki kreipimosi mėnesius. Socialinės paramos skyrius kompensacijas gali skirti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į šią paramą, arba ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, bei pajamos. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos ar kompensacijų mokėjimo laikui, dėl tolesnio paramos skyrimo galima kreiptis per 3 mėnesius.

Jeigu nesusituokę, nutraukę santuoką asmenys nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (vaikų) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą (suaugę asmenys atitinka įstatymo reikalavimus socialinei pašalpai gauti) – kompensacijos neskiriamos.

 

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi normatyvai:

  • naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims 50 m2 vienam gyvenančiam asmeniui; 38 m2 pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 m2 antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 m2 trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.
  • karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 m3 vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 m3 antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 m3 trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį;
  • geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 m3 vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3 trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 m3 vienam gyvenančiam asmeniui arba pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 m3 antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

 

Skiriant kompensacijas, į bendrai gyvenančiu asmenų/asmens pajamas įskaitomos pajamos nurodytos Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje.

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

 

Dokumentai, reikalingi kompensacijai gauti (atsižvelgiant į aplinkybes):

Reikalingi tik tie dokumentai ir informacija, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose.

Dokumentus galima pateikti ir interneto pagalba.

 

Kreipdamasis dėl kompensacijų, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) turimą turtą;

4) gaunamas pajamas;

5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (banko atsiskaitomoji sąskaita; teismo nutartis dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtinta sutartis dėl vaikų išlaikymo; pažyma iš Valstybinio vaikų išlaikymo fondo; nutartis (ieškinys su rezoliucija) neskirti bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėti teismo posėdyje).

Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

Kreipimosi vieta. Dėl kompensacijų reikia kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą). Gyventojai, neturintys gyvenamosios vietos, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Tauragės rajono savivaldybėje, dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi pagal faktinę gyvenamąją vietą ar nuomojamą būstą.

Prašymai-paraiškos dėl kompensacijų priimami nuo mėnesio 5 iki 25 dienos įskaitytinai, kreipiantis pirmą kartą, prašymai priimami nuo mėnesio 5 dienos iki mėnesio pabaigos.

Tauragės rajono savivaldybės administracija, siekdama įvertinti kompensacijų teikimo veiksmingumą turi teisę periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo ir buities  sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

 

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 1-29  „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 1-297 “Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-29 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”.

 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 1-168 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-29 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

 

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas

 

 

 3. PARAMA NĖŠČIAI MOTERIAI

 Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. Sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama motinystės pašalpa;

5. Kiti.

 

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

 

 

 

4. PARAMA GIMUS VAIKUI

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.  2017 m. bazinės socialinės išmokos dydis yra 38 Eur,

 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;

4. Kiti.

 

Įvaikintam vaikui

 

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka.

  

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;

4. Teismo sprendimas įvaikinti;

5. Kiti.

 

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (nuo 2017 m. sausio 1 d.)

 

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą), jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar medicinos rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

 

Ši išmoka mokama vaiko priežiūros laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks vieneri metai.

 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;

4. Švietimo įstaigos pažyma, kad asmenys mokosi, arba mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantys dokumentai;

5. Kiti.

 

Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama, kai kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui už tą patį vaiką paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

 

Išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui (nuo 2017 m. sausio 1 d.)

 

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.

 

Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu kiekvienam trečiam, ketvirtam ir t. t.  gimusiam vaikui.

Ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo, iki jiems sukaks dveji metai.

 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;

4. Kiti.

 

Gimus ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.

 

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą arba internetu.

 

 

5. IŠMOKA VAIKUI

Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo gimimo dienos iki 2 metų yra skiriama ir mokama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

 Bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

 Bendrai gyvenančių asmenų, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

 

Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu nepilnametis yra emancipuotas; nepilnametis yra susituokęs; nepilnametis yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam  paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu.

 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybės dokumentas;

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką vaikui nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Internetiniame puslapyje http://www.socmin.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas-ir-es/ismokos-seimai-lietuvoje-qfmw.html ir http://ec.europa.eu/employment_social/spsi/missoc_en.html pateikta informacija apie kiekvienos Europos Sąjungos valstybės socialines išmokas. Galima rasti informaciją ne tik apie tai, kokia išmoka priklauso šeimai, bet yra aprašytos ir pagrindinės sąlygos išmokai gauti bei nurodytų išmokų dydžiai.  

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ar internetu.

 

Daugiau informacijos apie išmokas vaikui rasite:

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas

 

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-2627, įsigaliojęs 2016 m. spalio 1 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 10, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymas Nr. XII-2500, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.

 

6. IŠMOKA PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS KARIO VAIKUI

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo ar motinos tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui skiriama nuo vaiko tėvo pašaukimo į privalomąją karo tarnybą dienos. Vaikui, gimusiam po jo tėvo pašaukimo į privalomąją karo tarnybą dienos, ši išmoka skiriama nuo vaiko gimimo dienos.

Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas, ir motina, išmokų vaikui skaičius nedidinamas.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybės dokumentas;

3. Karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys (karė) atlieka tarnybą, išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją  pradinę karo tarnybą. 

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokos vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui galima kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

 

Daugiau informacijos apie išmokas rasite:

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas

 

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 8, 12, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-2627, įsigaliojęs 2016 m. spalio 1 d.

 

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 10, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymas Nr. XII-2500, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.

 

7. PARAMA MIRTIES ATVEJU

Paramos mirties atveju rūšys

1. Laidojimo pašalpa;

2. Parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką.

 Vienkartinė 8 BSI dydžio laidojimo pašalpa mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui skiriama, mirus:

  • Lietuvos Respublikos piliečiui;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, turėjusiam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas;
  • asmeniui, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis;
  • Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 

Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikoje gyvenančių anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas.

2. Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir apskaičiuotos pagal nurodyto įstatymo 18 straipsnį, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai.

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių. Paramos palaikams parvežti dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.

 

Dėl pašalpos kreiptis

1. Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

2. Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

 

Dokumentai, reikalingi paramai gauti:

1. Asmens, turinčio teisę gauti minėtą paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas;

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymas;

3. Medicininis mirties liudijimas jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos respublikos gyventojų registre, (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – medicininis perinatalinės mirties liudijimas);

 o kai kreipiamasi dėl paramos palaikams parvežti, – ir dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai apie vieno gyvenančio asmens gautas vidutines pajamas arba  vienam asmeniui tenkančias vidutines pajamas (kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų).

Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Jeigu prašymas siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir nurodyta pašalpa laidojančiam asmeniui išmokėta ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos, kai prašymas pateikiamas per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Kai laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos kreipiasi vėliau negu per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir laidojimo pašalpa išmokėta per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Sprendimas dėl paramos palaikams parvežti skyrimo turi būti priimtas ir nurodyta parama palaikų pervežimą organizavusiam fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.

Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

 

Daugiau informacijos apie paramą mirties atveju rasite: 

Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas. (Nauja redakcija nuo 2016-09-30: Nr. XII-2612, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24186)

 

 

8. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Kitais savivaldybės tarybos nustatytais atvejais (ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar vaikus augina neįgalūs bendrai gyvenantys asmenys ir kt., ar kai bendrai gyvenantys asmenys augina 1–2 vaikus ir atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai.

Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos:

  • pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas;
  • pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė. Ši tvarka netaikoma, jeigu per 3 kalendorinius mėnesius, praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau kalendorinių mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.

Skaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų pajamas, neįskaitomos jų globojamų (rūpinamų) vaikų pajamos.

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi. Kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, globojamiems ar rūpinamiems vaikams socialinė parama mokiniams skiriama įvertinus tėvų pajamas.

Jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė, privalu kuo skubiau pateikti informaciją Socialinės paramos skyriui apie įvykusius pasikeitimus

 

Dokumentai, reikalingi paramai gauti:

1. Prašymas – paraiška ir priedai;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentus;

3. Pažymos apie pajamas (visų bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos už paskutinius tris mėnesius iki kreipimosi arba kreipimosi dėl socialinės paramos mėnesio);

4. Pažymos iš mokymo įstaigų, kai yra vyresnių nei 18 metų besimokančių vaikų (jei informacijos nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose);

5. Teismo nutartis dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtinta sutartis dėl vaikų išlaikymo;

6. Pažyma iš Valstybinio vaikų išlaikymo fondo;

7. Banko atsiskaitomoji sąskaita.

 

Kreipimosi vieta. Dėl socialinės paramos mokiniams reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, ar internetu.

 

Daugiau informacijos apie socialinę paramą mokiniams rasite:

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 1-58 „Dėl kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams ir šios paramos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17  d. sprendimas Nr. 1-167  „dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 1-58 „Dėl kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams ir šios paramos skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas.

 

Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1770  (2014 m. vasario 19 d. nutarimu išdėstytas nauja redakcija).

 

Daugiau informacijos galima rasti adresu:

 http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/soc-parama-seimoms-vaikams.html

 

 

 9.  IŠMOKŲ NEĮGALIESIEMS UŽ KOMUNALINES PASLAUGAS  SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

Išmokos dydis. 20 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio (7,6 EUR) per mėnesį.

Išmoka skiriama auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose arba aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę studijų formą – iki 24 metų), neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų.

 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. Prašymas;

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

3. Darbingumo lygio pažyma arba invalidumo pažymėjimas, kuriame yra įrašas, kad asmuo yra nedarbingas (jei informacijos nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose).

4. Pažymos iš mokymo įstaigų, kai yra vyresnių nei 18 metų besimokančių vaikų.

5. Seniūnijos išduota pažyma apie šeimos sudėtį.

 

Kreipimosi vieta. Dėl išmokos reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą

 

Daugiau informacijos apie socialinę paramą mokiniams rasite:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 26 d. nutarimas Nr.193 ,,Dėl medicininio ir socialinio neįgaliųjų aptarnavimo bei materialinės padėties garantijų“

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. A1-98 „Dėl Išmokų neįgaliesiems mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. A1-98 „Dėl Išmokų neįgaliesiems mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 2010 m. sausio 27 d. Nr. AI-34 (Aktualu nuo 2010-02-03)

 10. ŠALPOS PENSIJOS

Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis 1994 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu Nr.I-675 bei Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346.

Šalpos pensijos skiriamos:

1.Neįgaliems vaikams:

  • su sunkiu neįgalumu – 2 šalpos pensijų bazių dydžio (224 EUR);
  • su vidutiniu neįgalumu – 1,5 šalpos pensijų bazių dydžio (168EUR);
  • su lengvu neįgalumu – 1 šalpos pensijų bazių dydžio (112 EUR).

2.Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų (atskirais atvejais – iki 26 metų)

  • 1) asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo, – 2,25 šalpos pensijų bazių dydžio;
  • 2) asmenims, netekusiems 95 procentų darbingumo, – 2,16 šalpos pensijų bazių dydžio;
  • 3) asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, – 2,08 šalpos pensijų bazių dydžio;
  • 4) asmenims, netekusiems 85 procentų darbingumo, – 2 šalpos pensijų bazių dydžio;
  • 5) asmenims, netekusiems 80 procentų darbingumo, – 1,91 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 6) asmenims, netekusiems 75 procentų darbingumo, – 1,82 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 7) asmenims, netekusiems 70 procentų darbingumo, – 1,74 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 8) asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, – 1,65 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 9) asmenims, netekusiems 60 procentų darbingumo, – 1,43 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 10) asmenims, netekusiems 55 procentų darbingumo, – 1,2 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 11) asmenims, netekusiems 50 procentų darbingumo, – 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 12) asmenims, netekusiems 45 procentų darbingumo, – 0,75 šalpos pensijų bazės dydžio.

3.Tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Už vieno neįgalaus asmens slaugą šalpos pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui ir motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų ir pripažintomis nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo:

  • 1) asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo, – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 2) asmenims, netekusiems 95 procentų darbingumo, – 1,48 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 3) asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, – 1,47 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 4) asmenims, netekusiems 85 procentų darbingumo, – 1,46 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 5) asmenims, netekusiems 80 procentų darbingumo, – 1,45 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 6) asmenims, netekusiems 75 procentų darbingumo, – 1,31 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 7) asmenims, netekusiems 70 procentų darbingumo, – 1,18 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 8) asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, – 1,05 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 9) asmenims, netekusiems 60 procentų darbingumo, – 1 šalpos pensijų bazės dydžio.

4.Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais):

  • 1) asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo, – 1 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 2) asmenims, netekusiems 95 procentų darbingumo, – 0,99 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 3) asmenims, netekusiems 90 procentų darbingumo, – 0,98 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 4) asmenims, netekusiems 85 procentų darbingumo, – 0,96 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 5) asmenims, netekusiems 80 procentų darbingumo, – 0,95 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 6) asmenims, netekusiems 75 procentų darbingumo, – 0,94 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 7) asmenims, netekusiems 70 procentų darbingumo, – 0,93 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 8) asmenims, netekusiems 65 procentų darbingumo, – 0,91 šalpos pensijų bazės dydžio;
  • 9) asmenims, netekusiems 60 procentų darbingumo, – 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio.

5.Kitiems, aukščiau neišvardintiems asmenims:

  • Tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai, kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir ne mažiau nei 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir motinos, pagimdžiusios ir išauginusios iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų, sukakusios senatvės pensijos amžių - 1 šalpos pensijų bazės dydžio (112 EUR);
  • Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys – 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (100,80 EUR).        

Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte ir 6 straipsnio 3 punkte, turintiems teisę į pensiją (išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją) ar pensijų išmoką, kurių dydis (bendra jų suma) mažesnis už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir pensijos ar pensijų išmokos (bendros jų sumos) skirtumas.

 

Šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte ir 6 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims šalpos pensijos skiriamos ir mokamos, jeigu jie nėra vienas iš asmenų privalomai draudžiamų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkai ar jų partneriai pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą.

Jeigu Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 5 punkte arba 6 straipsnio 3 punkte nurodytas šalpos pensijos gavėjas tampa asmeniu, kuris privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, arba ūkininku ar jo partneriu pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą, jam paskirtos šalpos neįgalumo arba šalpos senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį ši aplinkybė atsirado, pirmos dienos. Šalpos neįgalumo arba šalpos senatvės pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, kurią minėtoji aplinkybė išnyksta.

 

Kreipiantis  pateikiami šie dokumentai:

  • Nustatytos formos prašymas;
  • Asmens, turinčio teisę gauti šalpos išmoką, asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusios valstybės piliečio, jo šeimos narių arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio pasu arba asmens tapatybės kortele; jeigu kreipiamasi dėl šalpos išmokos skyrimo 16 metų nesukakusiam asmeniui, – jo gimimą patvirtinančiu dokumentu) arba šio dokumento kopija;  
  • Dokumentu, patvirtinančiu ar suteikiančiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba šio dokumento kopija, jeigu prašoma skirti šalpos išmoką Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Lietuvos Respubliką, ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusios valstybės piliečiui ar jo šeimos nariui; Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimu gyventi Europos Sąjungoje arba jo kopija, jeigu prašoma skirti šalpos išmoką nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui;
  • Kompetentingos institucijos ar įstaigos pažyma apie asmeniui paskirtas ir mokamas Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas pensijas ar pensijų išmokas (toliau kartu – pensijos ar pensijų išmokos) ir šių išmokų dydžius arba pažyma, kad pensijos ar pensijų išmokos nėra paskirtos ar mokamos dėl to, jog asmuo neturi teisės jų gauti. Pažymos nereikalaujama, jeigu yra žinoma, kad asmuo negali pretenduoti į pensijas ar pensijų išmokas, pavyzdžiui, asmuo yra nepilnametis arba nėra sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba neturi atitinkamo statuso, suteikiančio teisę gauti atitinkamą pensiją ar pensijų išmoką, ir panašiai;
  • Jeigu prašymą pateikia asmens, turinčio teisę gauti šalpos išmoką, įgaliotas asmuo, globėjas ar rūpintojas, – dokumentu, atitinkamai patvirtinančiu įgaliojimą, globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju ar rūpintoju, taip pat įgalioto asmens, globėjo ar rūpintojo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu arba šių dokumentų kopijomis;
  • Jeigu prašymą skirti šalpos išmoką nepilnamečiam asmeniui pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, – dokumentu, atitinkamai patvirtinančiu tėvystės (motinystės) ryšius, globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju ar rūpintoju, taip pat tėvo (įtėvio), globėjo ar rūpintojo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu arba šių dokumentų kopijomis.
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduota neįgalumo arba darbingumo lygio pažyma (jeigu asmuo pripažintas invalidu iki 2005 m. liepos 1 d., – Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) išduota vaiko invalidumo pažyma arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotas invalidumo pažymėjimas) arba jos kopija;
  •  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ar GKK išduotos pažymos, patvirtinančios, kiek laiko namuose slaugytas asmuo buvo neįgalusis, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – vaikas invalidas, I ar II grupės invalidas nuo vaikystės arba I ar II grupės invalidas, juo tapęs iki 18 metų, arba visiškos negalios invalidas) (skiriant šalpos neįgalumo pensiją Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytiems asmenims);
  • Dokumentai, patvirtinantys tėvystės (motinystės) ryšį arba globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju arba rūpintoju, arba šių dokumentų kopijos (skiriant šalpos neįgalumo pensiją Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims);
  • Socialinės globos, švietimo įstaigos ar palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės išduota pažyma atitinkamai apie tai, kokios paslaugos asmeniui teikiamos socialinės globos įstaigoje, kokį išlaikymą asmuo gauna švietimo įstaigoje arba iš kokių lėšų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugomam asmeniui teikiamos slaugos, palaikomojo gydymo, socialinės paslaugos bei patarnavimai (skiriant šalpos neįgalumo pensiją vaikui, kuris yra apgyvendintas ar slaugomas vienoje iš nurodytų įstaigų);
  • Jeigu asmuo yra gyvenęs skirtingų savivaldybių teritorijose, kiekvienos savivaldybės (išskyrus tos, kuriai pateikiami dokumentai skirti šalpos pensiją), kurios teritorijoje asmuo gyveno, administracijos išduota pažyma, kad šio asmens vaikui (vaikams) nebuvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (skiriant šalpos neįgalumo pensiją Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims).

11. ŠALPOS KOMPENSACIJOS

Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis 1994 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu Nr.I-675 bei Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346.

Šalpos kompensacijos skiriamos:

1. Tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 8 metus slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;

2. Motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

Šalpos kompensacijos dydis -1,5 šalpos pensijų bazės dydžio  (168 EUR).

Šalpos kompensacijos skiriamos ir mokamos nurodytiems asmenims, sukakusiems penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo.

 

Kreipiantis pateikiami šie dokumentai:

  • Nustatytos formos prašymas;
  • Asmens, turinčio teisę gauti šalpos kompensaciją, asmens dokumentas arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • vaikų gimimo liudijimai arba vaiko (įvaikio) invalido gimimo liudijimas;
  • Santuokos liudijimai (aktualu dėl skirtingų pavardžių gimimo liudijimuose);
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma (jeigu asmuo pripažintas invalidu iki 2005 m. liepos 1 d., – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotas invalidumo pažymėjimas) arba jos kopija (skiriant šalpos našlaičių pensiją Šalpos pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims);
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos arba GKK išduotos pažymos, patvirtinančios, kiek laiko namuose slaugytas asmuo buvo vaikas invalidas, I ar II grupės invalidas nuo vaikystės arba I ar II grupės invalidas, juo tapęs iki 18 metų (skiriant šalpos kompensaciją Šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims);

Jeigu asmuo yra gyvenęs skirtingų savivaldybių teritorijose, kiekvienos savivaldybės (išskyrus tos, kuriai pateikiami dokumentai skirti šalpos pensiją), kurios teritorijoje asmuo gyveno, administracijos išduota pažyma, kad šio asmens vaikui (vaikams) nebuvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) (skiriant šalpos neįgalumo pensiją Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims).

 

 

12. ŠALPOS NAŠLAIČIŲ PENSIJOS

Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis 1994 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu Nr.I-675 bei Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346.

Teisę gauti šalpos našlaičių pensiją turi mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikai (įvaikiai):

1. Nesukakę 18 metų;

2. Sukakę 18 metų ir mokosi pagal teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programas ar formaliojo profesinio mokymo programas arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti šalpos našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresni negu 24 metų;

3. Sukakę 18 metų ir pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai, ir, jeigu jie nuo pripažinimo neįgaliaisiais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 šalpos pensijų bazės dydžio (56 EUR) kiekvienam vaikui. Kai ši pensija skiriama 4 ar daugiau mirusiojo vaikų (įvaikių), 1,5 šalpos pensijų bazės skiriama ir mokama visiems mirusiojo vaikams (įvaikiams) lygiomis dalimis.

 

Kreipiantis būtina pateikti šiuos dokumentus:

  • Nustatytos formos prašymą;
  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • Dokumentą, patvirtinantį asmens, už kurį prašoma skirti šalpos našlaičių pensiją, mirties faktą, arba šio dokumento kopiją;
  • Dokumentus, patvirtinančius tėvystės (motinystės) ryšius su mirusiuoju (paskelbtu mirusiu asmeniu), vaikų gimimo liudijimus arba kitus dokumentus, kurie įstatymų nustatyta tvarka patvirtina giminystės ryšius;
  • Švietimo įstaigos išduota pažymą, patvirtinančią, kad asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, arba šio dokumento kopiją (skiriant šalpos našlaičių pensiją Šalpos pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims);
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą darbingumo lygio pažymą (iki2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą invalidumo pažymėjimą), jeigu mirusiojo našlaitis vaikas (įvaikis), vyresnis kaip 18 metų, yra pripažintas neįgaliu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingas ar iš dalies darbingas (invalidas), o jo teisė gauti šalpos našlaičių pensiją siejama su jo neįgalumu (invalidumu);
  • Socialinės globos, švietimo įstaigos ar palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės išduotą pažymą atitinkamai apie tai, kokios paslaugos asmeniui teikiamos socialinės globos įstaigoje, kokį išlaikymą asmuo gauna švietimo įstaigoje arba iš kokių lėšų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje slaugomam asmeniui teikiamos slaugos, palaikomojo gydymo, socialinės paslaugos bei patarnavimai (skiriant šalpos neįgalumo pensiją vaikui, kuris yra apgyvendintas ar slaugomas vienoje iš nurodytų įstaigų);

Jei kreipiasi įgaliotas asmuo, reikalingas įgaliojimas ir besikreipiančiojo asmens dokumentas.

 

 

13. ŠALPOS PENSIJOS GAVĖJO IR ŠALPOS KOMPENSACIJOS GAVĖJO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

Šalpos (socialinės) pensijos gavėjo (pensininko) ir šalpos kompensacijos gavėjo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme nurodytiems asmenims, kuriems paskirta šalpos neįgalumo pensija, šalpos senatvės pensija, šalpos našlaičių pensija, šalpos kompensacija.

Asmens prašymas pateikiamas raštu (asmeniui atvykus į Socialinės paramos skyrių).

Asmeniui pažymėjimas išduodamas prašymo priėmimo dieną.

 

Informacija ir dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo:

1. Prašymas.

2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

3. 3×4 cm dydžio nuotrauka, 1 vnt.

 

Daugiau informacijos

 

 14. SLAUGOS IR PRIEŽIŪROS (PAGALBOS) IŠLAIDŲ TIKSLINĖS KOMPENSACIJOS

Slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu Nr.XII-2507 bei Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346.

 

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

1. Vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas;

2. Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo;

3. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydis – 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (280 EUR).

Būtina sąlyga – šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

 

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

1.Neįgaliems vaikams:

  • su sunkiu neįgalumu – 1  tikslinių kompensacijų bazės dydžio (112 EUR).
  • su vidutiniu neįgalumu – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (56 EUR).

2. Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais:

  • netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (112 EUR).
  • netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (56 EUR).

3. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 0,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (56 EUR).

Būtina sąlyga – šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (išskyrus neįgalius vaikus).

 

 

15. GLOBOS (RŪPYBOS) IŠMOKA IR GLOBOS (RŪPYBOS) IŠMOKOS TIKSLINIS PRIEDAS

Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip iki asmeniui sukanka 24 metai, skiriama ir kartą per mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka. Ši išmoka neskiriama ir nemokama asmenims, daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios mokyklų grupės mokyklą (kaip suskirstyta pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą).

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2016 m. sausio 1 d. yra mokamas vieno bazinės socialinės išmokos dydžio, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, kuris naudojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Kai išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos) išmoką, įstatymų nustatyta tvarka gauna našlaičių pensiją ir (ar) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio.

 Išmokos gavėjas, gaunantis globos (rūpybos)  išmoką, turi teisę gauti stipendiją pagal mokymosi rezultatus.

Vaikui (asmeniui), kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, mokslo metais skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas neskiriami ir nemokami:

1) jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;

2) jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Globos (rūpybos) išmoką pilnamečiams asmenims, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje yra mokykla, administracija. Jeigu gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs asmuo studijuoja užsienio valstybės bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje, aukštojoje mokykloje, globos (rūpybos) išmoką jam skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administracija.

Vaiko globėjui (rūpintojui) globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą moka tos savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui buvo nustatyta globa (rūpyba) arba po 2007 m. sausio 1 d. imtinai buvo globėju (rūpintoju) paskirta apskrities viršininko įsteigta vaikų socialinės globos įstaiga, administracija. Tais atvejais, kai besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje, kurioje iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai ar socialinės globos įstaigai.

 

Kreipiantis dėl globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, atsižvelgiant į aplinkybes, būtina pateikti:

1. prašymas

2. asmens tapatybės dokumentą;

3. dokumentus apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);

4. šeimynos ar nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba valstybės ar savivaldybės vaikų globos institucijos registravimo dokumentą;

5. teismo sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jeigu vaikui priteistas išlaikymas;

6. duomenis apie praėjusį iki kreipimosi mėnesį ar kreipimosi mėnesį gautą išlaikymą, jeigu išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (pažymą iš įmonės, įstaigos ar organizacijos, kai išlaikymas mokamas iš darbo užmokesčio; pažymą iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai vaikas gauna Vaikų išlaikymo fondo išmoką; pašto perlaidas, kai išlaikymas vaikui gaunamas paštu, ir kita). Jeigu globėjas (rūpintojas) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo praėjusį mėnesį negavo, jis raštu tai patvirtina prašyme;

7. mokyklos pažymą, kai vaikas (asmuo) mokosi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose;

8. mokyklos pažymą, kai vyresnis kaip 18 metų asmuo mokosi, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose.

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos

 

 16. VIENKARTINĖ IŠMOKA ĮSIKURTI

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama vienkartinė 50 bazinių socialinių išmokų dydžio, o nuo 2009 m. sausio 1 d. – 75 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka įsikurti.

 Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama ir nemokama:

1) jeigu asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos;

3) jeigu asmuo yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta nurodytos aplinkybės.

Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui. Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota:

1) būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti;

2) sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti;

3) būsto nuomai;

4) mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas;

5) būstui remontuoti arba rekonstruoti;

6) baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti;

7) studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi priemonėms įsigyti;

8) žemės sklypui įsigyti;

9) mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti.

Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama, jei prašymą šiai išmokai skirti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukako 25 metai. Išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.

 

 Dėl vienkartinės išmokos įsikurti, atsižvelgiant į aplinkybes, būtina pateikti:

1. prašymas; 

2. asmens tapatybės dokumentas;

3. globos (rūpybos) nustatymo dokumentas;

4. teismo sprendimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, jeigu vaikas emancipuotas;

5. prašyme nurodyti santuokos datą, jeigu nepilnametis yra įregistravęs santuoką

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokos reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių iki asmeniui sueis 25 metai.

 

 17. ATMINTINĖ DĖL NEĮGALIOJO PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMO IR KEITIMO

Specialiųjų poreikių lygio nustatymas, invalidumo grupių prilyginimas specialiųjų poreikių lygiui, neįgaliojo pažymėjimo išdavimas ir keitimas

 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neįgaliojo pažymėjimus išduoda asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus arba turima invalidumo grupė (nustatyta neterminuotam laikui) yra prilyginta specialiųjų poreikių lygiui.

Senatvės amžiaus sulaukę asmenys, kuriems invalidumas buvo nustatytas neterminuotai, turi kreiptis dėl invalidumo grupės prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui ir neįgaliojo pažymėjimo išdavimo bei

pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
  • invalidumo pažymėjimą (išduotą valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos);
  • 3x4 dydžio nuotrauką;
  • veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti ir kiti suinteresuotojo asmenys, papildomai pateikę savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių asmenų) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, gali kreiptis dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir Neįgaliojo pažymėjimo išdavimo bei

pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
  • darbingumo lygio pažymą;
  • 3x4 dydžio nuotrauką;
  • veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti ir kiti suinteresuotojo asmenys, papildomai pateikę savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių asmenų) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

 

Senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai, gali kreiptis dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir neįgaliojo pažymėjimo išdavimo bei pateikti šiuos dokumentus:

  • prašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
  • sveikatos priežiūros įstaigų išduotų pažymų apie nustatytus specialiuosius poreikius ir jų tenkinimo priemones kopijas (formos SPS-1, SPP-2, SPA-3, SPT-4);
  • 3x4 dydžio nuotrauką;
  • priklausomai nuo konkrečios situacijos – papildomus dokumentus;
  • veikdami asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, prašymą gali pateikti ir kiti suinteresuotojo asmenys, papildomai pateikę savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių asmenų) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Neįgaliojo pažymėjimas keičiamas, jeigu:

  • pažymėjimo gavėjas pakeičia vardą (vardus), pavardę;
  • senasis pažymėjimas tapo netinkamu naudoti;
  • pažymėjime yra netinkamų įrašų;
  • specialiųjų poreikių lygio laikotarpis yra pratęstas arba specialiųjų poreikių lygis yra pakeistas;
  • pažymėjimas prarandamas.

Keičiant neįgaliojo pažymėjimą pateikiami šie dokumentai:

  • prašymas pakeisti pažymėjimą, nurodant keitimo priežastį;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
  • 3x4 dydžio nuotrauką.

Atsiimant pažymėjimą reikia pateikti šiuos dokumentus:

  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • jei pažymėjimą atsiima šeimos narys, globėjas/ rūpintojas ar kitas asmens atstovas, jis papildomai pateikia savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pastaba. Asmens deklaruota arba faktinė gyvenamoji vieta turi būti Tauragės rajone.

 

Dokumentai dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir invalidumo grupės prilyginimo specialiųjų poreikių lygiui priimami Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, 110 kab., tel. pasiteirauti: (8 446) 61 873. el. p. jolanta.katauskiene@taurage.lt

 

 

18. VALSTYBĖS PARAMA GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS – KARIAMS  SAVANORIAMS

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija.

Karių savanorių sąrašus šiai pensijai gauti Vyriausybei teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

 Valstybės parama kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu.

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama 1 622 eurų dydžio vienkartinė pašalpa.

 Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:

1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 4 171 euras;

2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 3 337 eurai;

3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 2 503 eurai.

Vienkartinės pašalpos išmokamos iš valstybės biudžeto. Pašalpas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės.

Ginkluoto  pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviui – kariui savanoriui laidoti yra skiriamos 20 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo lėšos.

Laidojimo pašalpa mokama karį savanorį laidojančiam asmeniui. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal kario savanorio mirties mėnesį galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.

 

Dėl laidojimo pašalpos laidojantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją ir pateikia:

1. prašymą dėl laidojimo pašalpos. Prašyme nurodomas pašalpos gavimo būdas, kuriuo pageidaujama gauti pašalpą, taip pat pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumento, nurodyto Aprašo 3.3 papunktyje, pati kreiptųsi į Centrą;

2. laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją;

3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau-Centro) išduotą kario savanorio teisinio statuso pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią šio statuso pripažinimą ir statuso pažymėjimo išdavimą, arba šio dokumento kopiją. Jeigu laidojantis asmuo negali pateikti vieno iš būtinų dokumentų, parašyme pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumento, pati kreiptųsi į Centrą.

4. kario savanorio mirties faktą patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją, jeigu duomenų apie kario savanorio mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Asmenų pateiktos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Asmenims pateikus dokumentų originalus, savivaldybių administracijų tarnautojai ar darbuotojai, įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, padaro dokumentų kopijas, patvirtina dokumentų kopijų tikrumą ir dokumentų originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui.

Asmenys dokumentus, reikalingus vienkartinėms pašalpoms ir laidojimo pašalpoms išmokėti, gali pateikti tiesiogiai atvykę į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu.

 

 

19. VALSTYBĖS PARAMA GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO 1940-1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ ŠEIMOMS

 

Valstybės parama už žuvusius ar mirusius tardymo, įkalinimo ar tremties pasibaigus įkalinimui metu 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius teikiama jų šeimoms.

Žuvusiųjų tėvams (įtėviams), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) (toliau – šeimos nariai), lygiomis dalimis išmokama tokio dydžio vienkartinė pašalpa:

1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 8 524 eurai;

2) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių streikų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 6 392 eurai;

3) neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, nužudytų ar mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šeimos nariams – 5 115 eurai;

4) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties pasibaigus įkalinimui metu, šeimos nariams – 3 264 eurai. 

 

Šio įstatymo nustatyti vienkartinių pašalpų dydžiai indeksuojami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal metų infliaciją.

Vienkartinės pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Teisė gauti vienkartinę pašalpą šio įstatymo nustatyta tvarka atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo pateikia prašymą ir visus reikiamus dokumentus pašalpai gauti.

Vienkartines pašalpas skiria ir išmoka savivaldybės, kurios teritorijoje buvo paskutinė žuvusio ar mirusio pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio nuolatinė gyvenamoji vieta, administracija (toliau – savivaldybės administracija).

Kad gautų vienkartinę pašalpą, kiekvienas šeimos narys (žuvusiojo tėvai (įtėviai), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudaręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), taip pat broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) (toliau – šeimos nariai) arba jo įgaliotas asmuo, arba globėjas, jeigu šeimos narys pripažintas neveiksniu šioje srityje (toliau – teisėtas atstovas), savivaldybės administracijai turi

pateikti:

1. prašymą skirti vienkartinę pašalpą. Prašyme privalu nurodyti ir visus jam žinomus šeimos narius, turinčius teisę į vienkartinę pašalpą (jų vardus, pavardes, nuolatinę gyvenamąją vietą), arba pažymėti, kad tokių asmenų, jo žiniomis, nėra. Taip pat prašyme nurodomas  vienkartinės pašalpos gavimo būdas, kuriuo pageidaujama gauti vienkartinę pašalpą ir pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumentų, nurodytų Aprašo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, pati kreiptųsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – Centras);

2. šeimos nario asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją;

3. pateikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – Centras) išduotą pažymą arba pažymėjimą, patvirtinantį žuvusiajam (mirusiajam) pripažintą ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio statusą, arba šio dokumento kopiją. Šiuos dokumentus pateikia vienas iš šeimos narių arba teisėtas jo atstovas arba  šeimos nario arba teisėto jo atstovo pageidavimu dėl  dokumentų gavimo savivaldybės administracija pati kreipiasi į Centrą per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo;

4. Centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimą dėl pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žūties ar mirties aplinkybių arba teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, arba šio dokumento kopiją arba šeimos nario arba teisėto jo atstovo pageidavimu dėl  dokumento gavimo savivaldybės administracija pati kreipiasi į Centrą per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo;

5. giminystės ryšį su žuvusiuoju (mirusiuoju) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu patvirtinančius dokumentus – santuokos, gimimo liudijimą, kitus giminystės ryšį įrodančius dokumentus arba šių dokumentų kopijas;

6. žuvusio (mirusio) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę), – dokumentus, patvirtinančius tėvų mirties faktą, arba šių dokumentų kopijas;

7. jeigu prašymą dėl vienkartinės pašalpos pateikia teisėtas atstovas, – dokumentą, patvirtinantį teisę atstovauti, taip pat teisėto atstovo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šių dokumentų kopijas;

8. jeigu prašymą dėl vienkartinės pašalpos pateikia šeimos narys, pripažintas ribotai veiksniu šioje srityje, – jo rūpintojo rašytinį sutikimą dėl kreipimosi skirti vienkartinę pašalpą ir dokumentą, patvirtinantį rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą rūpintoju, taip pat rūpintojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šių dokumentų kopijas.

 

Asmenų pateiktos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Pateikus Aprašo 3 punkte nurodytų dokumentų originalus, savivaldybių administracijų tarnautojai ar darbuotojai, įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, padaro dokumentų kopijas, patvirtina dokumentų kopijų tikrumą ir dokumentų originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui.

 

Užsienio valstybių institucijų išduoti asmens dokumentai ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta kitaip.

 

Asmenys dokumentus, reikalingus vienkartinėms pašalpoms skirti ir išmokėti, gali pateikti tiesiogiai atvykę į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu.

 

20. VIENKARTINĖS KOMPENSACIJOS SOVIETINĖJE ARMIJOJE SUŽALOTIEMS ASMENIMS

Nuo 2015 m. liepos 1 d. teisę į vienkartinę kompensaciją (835 EUR) įgijo asmenys, kurie buvo pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, karo gydytojų sprendimu pripažinti netinkamais karo tarnybai.

Vienintelis dokumentas, kuris yra tinkamas pagrindas šiai vienkartinei kompensacijai išmokėti  yra karo gydytojų išduota pažyma (seno tipo forma, užpildyta rusų kalba), patvirtinanti ligos faktą (rusų k. сведетельство о болезни), arba jos archyvinis išrašas (archyvinė pažyma). Karo gydytojų išduotoje ligos pažymoje ar jos archyvinėje pažymoje turi būti įrašas, kad asmens, atlikusio būtinąją karinę tarnybą, sužeidimas ar liga, yra įgyta atliekant karinę tarnybą ar karinius apmokymus, arba sužeidimas ar liga yra susiję su karine tarnyba ar kariniais apmokymais.

Jeigu pažymoje yra prirašyta, kad trauma ar susirgimas nesusijęs su tarnyba, arba kad trauma ar susirgimas įgyti ne tarnybos metu, tuomet vienkartinė kompensacija neskiriama (pažyma neatitinka įstatymo reikalavimų)..

 Kompensacijos taip pat neskiriamos, jei asmuo;

  • jau yra gavęs kompensaciją pagal šį įstatymą;
  • sovietinėje armijoje tarnauti buvo pašauktas ne iš Lietuvos;
  • tarnavo virš tarnybininku;
  • atlikdamas būtinąją karinę tarnybą ar pašauktas į karinius apmokymus  buvo pasiųstas į Černobylį likviduoti AE avarijos padarinių;
  • negyvena nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kad gauti nurodytą vienkartinę kompensaciją, Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantys asmenys Socialinės paramos skyriui pateikia:

  • prašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • karo gydytojų išduotą dokumentą (ar archyvinį jo išrašą). Karo gydytojų išduotas dokumentas (ar archyvinis jo išrašas), patvirtinantis, kad asmuo karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis karo gydytojų išduotas dokumentas gali būti išverstas ne visas, tai yra į lietuvių kalbą išversti tik tie duomenys, kuriuose nurodyta: dokumento pavadinimas, jo išdavimo data, dokumentą išdavęs subjektas, asmens, kuriam išduotas dokumentas, vardas, pavardė, gimimo data, sprendimas (išvada) apie asmens sužalojimą ar ligą, susijusią su karine tarnyba ar kariniais mokymais, ir šį sprendimą (išvadą) priėmęs subjektas.
  •  asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar kitose kredito įstaigose .

 

Dėl karo gydytojų išduoto dokumento gavimo asmuo gali kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą adresu: Gedimino pr. 40/1, LT-01110 Vilnius. Ten neradus informacijos, būtina kreiptis į Rusijos federacijos gynybos ministerijos centrinį archyvą. Į šį archyvą galima kreiptis tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinį departamentą adresu: J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius.

 

Daugiau informacijos 1994m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Įstatyme Nr. I-576 „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)“

 

 

21.  ATMINTINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTROJO LAIPSNIO VALSTYBINEI PENSIJAI GAUTI

Išmokos dydis: antrojo laipsnio valstybinė pensija yra 2 valstybinių pensijų bazės dydžio (116 EUR).

Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi:

Motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios.

Nustatant  daugiavaikės  motinos  teisę  gauti   antrojo laipsnio valstybinę pensiją, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

·       daugiavaikės  motinos  pagimdyti (įvaikinti) vaikai turi būti gerai išauklėti;

·       daugiavaikės motinos elgesys turi atitikti  visuomenės pripažintas elgesio normas.

Daugiavaikės motinos  pagimdyti  (įvaikinti) ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir  ištikimais  piliečiais,  gerbia  savo  tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ar negalios atveju, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų.

Daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, - nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne.

Daugiavaikės  motinos  elgesys laikomas atitinkančiu visuomenės  pripažintas elgesio normas, jeigu ji tinkamai  atliko savo pareigas: dorai auklėjo ir prižiūrėjo savo vaikus,  rūpinosi jų  sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, išlaikė juos, įdiegė jiems teigiamas savybes ir įpročius, apsaugojo juos nuo  žalingos įtakos  ir jos padarinių, taip pat, atsižvelgdama į vaikų  fizinę ir protinę būklę, sudarė jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų  parengti   savarankiškai gyventi visuomenėje ir taptų gerais savo šalies piliečiais.

Daugiavaikės  motinos elgesys  nelaikomas   atitinkančiu visuomenės pripažintas elgesio normas, jeigu:

·       ji  buvo  nuteista  už  nusikaltimo  ar    baudžiamojo nusižengimo  vaikui ir šeimai padarymą ar nusikaltimo,  susijusio su  jos vaiko (vaikų) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės   atėmimu, padarymą, ar kitą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

·       ji netinkamai auklėjo vaikus ir dėl to vaikas  (vaikai) atėmė sau gyvybę ar susiluošino;

·       vaikai  buvo globojami (rūpinami) valstybės kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo apribota tėvų valdžia

(atimtos  motinystės  ar vaikų auklėjimo teisės  arba   apribotos tėvystės teisės);

·     šeima,  kurioje  vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės   rizikos šeimų  dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja   alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausoma nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą  prieš savo vaikus, arba (ir)  gaunamą  valstybės  paramą  panaudoja  ne šeimos interesams.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama motinoms, jeigu joms yra sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius arba yra pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidai).

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;

2. motinos, kuriai skiriama antrojo laipsnio valstybinė pensija, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio paso, Lietuvos respublikos paso, Lietuvos Respublikos diplomatinio paso, asmens tapatybės kortelės) kopiją;

3. jeigu asmuo yra netekęs 60 ir daugiau procentų darbingumo, – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotos darbingumo lygio pažymos kopija;

4. motinos, kuriai skiriama antrojo laipsnio valstybinė pensija, gyvenimo aprašymas;

5. vaikų gimimo liudijimai, mirusių vaikų mirties liudijimai;

6. dokumentai, įrodantys daugiavaikės motinos ir jos vaikų  pavardės pakeitimą;

7. visų vaikų (įvaikių) charakteristikas, kurias gali išduoti (asmens pasirinkimu) mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi ar studijuoja, darbdavys, bendruomenė, bendrija, organizacija, asociacija, kurios narys asmuo yra, arba asmens gyvenamosios vietos seniūnas (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, – seniūno funkcijas įgyvendinančio savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio, o vaikų, gyvenančių užsienio valstybėje, – tos valstybės atitinkamos savivaldos institucijos). Charakteristikos turi būti išduotos ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius iki daugiavaikės motinos prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikimo savivaldybės administracijai dienos;

8. banko sąskaita.

Kreipimosi vieta: dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos reikia kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, į 105 kab. tel. Nr. 8 446 62835

Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos. Pagrindinė komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kurie šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos nuo kito mėnesio po atitinkamo sprendimo skirti šią pensiją priėmimo pirmos dienos.

Pagrindas. Antrojo  laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. gruodžio 22 d.  Lietuvos  Respublikos valstybinių pensijų įstatymu Nr. I-730, 2007 m. kovo 14 d.  nutarimu Nr. 255 “Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo.

Daugumą prašymų išmokoms gauti galima pateikti ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Respublikos g. 2) arba skambinti tel. (8 446) 62 835, 61 873, 62 856, 54 857.

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2017-06-19 16:58:32

MIESTAI PARTNERIAI