TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Kodas 188737457
Respublikos g. 2, 72255 Tauragė
Tel.: (8 446) 62 813, 62 810 Faks.: (8 446) 70 801
El. paštas savivald@taurage.lt

Svetainės struktūra
  • Mano duomenys
  • Mero gyvenimo aprašymas
  • Mero darbotvarkė
  • Mero priėmimo valandos
  • Mero žodis
  • BENDRIEJI PLANAI
  • SPECIALIEJI PLANAI
  • Naujienos
  • Pagrindinė svetainė
  • Neįgaliesiems
  • Naujienos
  • Naujienų prenumerata
  • Savivaldybė
  • Meras
    Mero priimamasis
    Mero darbotvarkė
    Mero pavaduotojas
    Taryba
    Tarybos nariai
    Tarybos veiklos reglamentas
    Komitetų sąrašas
    Komitetų posėdžiai
    Tarybos frakcijos
    Tarybos komisijos
    Etikos komisijos sprendimai
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Administracija
    Padaliniai
    Vidaus darbo tvarka
    Administracijos nuostatai
    Kontaktai
  • Veiklos sritys
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai, apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Kokybės valdymas
    Skoliniai įsipareigojimai
    Nauji skoliniai įsipareigojimai
    Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaita
    Vadovų darbotvarkės
    Administracinės naštos mažinimas
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Tarybos sprendimai
    Mero potvarkiai
    Administracijos direktoriaus įsakymai
    Teisės aktų projektai
    Pirminė teisinė pagalba
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Posėdžiai
    Tvarkos ir taisyklės
  • Skelbimai
  • Konkursai, atrankos
    Viešieji pirkimai
    Adresai
    Aukcionai
  • Paslaugos
  • Administracinės ir viešosios paslaugos
    Paslaugų sąrašas
    Elektroninės valdžios vartai
  • Kultūra
  • Kultūros centras
    Tauragės krašto muziejus
    Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka
  • Sportas
  • Švietimas
  • Švietimo skyriaus informacija
    Aktuali informacija
    Kontaktai
    Veiklos planavimas
    Suaugusių švietimas
    Tarybos sprendimai
    2004 m.
    2005 m.
    2006 m.
    2007 m.
    2008 m.
    Švietimo stebėsena
    Mokyklų tinklo pertvarka
    Metodinių būrelių veikla
    Mokymo įstaigos
    Išorinis vertinimas
    Neformalusis švietimas
    Vasaros poilsio programos
  • Jaunimas
  • Informacija
    Jaunimo reikalų taryba
    Jaunimo organizacijos
    Nuorodos
  • Aplinkos apsauga
  • Asbesto šalinimo programa
    Atliekų tvarkymas
    Atliekų surinkimo grafikai
    Medžioklė
    Želdiniai
    Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa
    Aplinkos monitoringas
    Poveikio aplinkai vertinimas
  • Kalba
  • Sveikatos apsauga
  • Socialinė parama
  • Naudinga informacija
    Programos
    Atmintinės
    Socialinės paslaugos
  • Žemės ūkis
  • Vaiko teisių apsauga
  • Architektūra ir statyba
  • Geodezija ir GIS
  • Adresai
  • Klausimai - Atsakymai
  • Savivaldybės klausimai
    Bendrieji klausimai
    Pasiūlymai savivaldybei
  • Civilinė metrikacija
  • Tuokiasi
    Statistika
  • Vyriausybės atstovas
  • Tarptautinis bendradarbiavimas
  • Teritorijų planavimas
  • Pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai
    Patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai
    Techniniai projektai
    Žemėtvarkos projektai
    PAVA, PVSV ir SPAV informacija
    Visuomenei svarbūs statiniai
    Informaciniai pranešimai
  • Civilinė ir priešgaisrinė sauga
  • ĮSTAIGOS, ĮMONĖS, TEIKIANČIOS VIEŠĄSIAS PASLAUGAS
  • Biudžetinės įstaigos
    Įmonės
    Valdybos
  • Nevyriausybinės organizacijos
  • Bažnyčios
    Bendruomenės
    Visuomeninės organizacijos
  • Ekonomika, projektai, investicijos
  • Savivaldybės turtas
    Nuomojamas turtas
    Projektai
  • Korupcijos prevencija
  • Opozicijos veikla
  • Gyventojams
  • Naudinga informacija
    Klausimai - Atsakymai
    Savivaldybės klausimai
    Bendrieji klausimai
    Pasiūlymai savivaldybei
    Būstas
    Socialinė parama
    Taisyklės ir tvarkos
    Konkursai į valstybės tarnyba
    Daugiabučių valdymas
  • Verslininkams
  • Viešieji pirkimai
    Elektroninės paslaugos
    Licencijos ir leidimai
    Teritorijų planavimas
    Tauragės miesto bendrasis planas
    Tauragės rajono bendrasis planas
    Socialiniai-ekonominiai rodikliai
    Aktuali informacija
    Naudingos nuorodos
    Informacija apie ES paramą verslui ir kiti kvietimai
  • Turistams
  • Žemėlapiai
    Turizmo paslaugos
    Aktyvus poilsis
    Turistiniai maršrutai
    Lankytinos vietos
  • Rajonas
  • Tauragės istorija
    Herbas ir vėliava
    Garbės piliečiai
    Nuostatai
    Garbės ženklas
    Nuostatai
  • Seniūnijos
  • Batakių
    Gaurės
    Lauksargių
    Skaudvilės
    Tauragės
    Tauragės miesto
    Žygaičių
    Mažonų
  • Nuorodos
  • KOKYBĖS VALDYMAS
  • Struktūra ir kontaktai
  • Meras
    Kontaktai
    Valdymo struktūros schema
    Vadovų darbotvarkės
    Komisijos
    Asmenų aptarnavimas
    Įstaigos, įmonės teikiančios viešąsias paslaugas
    Biudžetinės įstaigos
    Įmonės
    Seniūnaitijos
  • Atsijungti
  • | Civilinės metrikacijos skyrius

     

     


     

    ATMINTINĖS

    1. INFORMACIJA SUSITUOKUSIEMS UŽSIENYJE
       
    2. INFORMACIJA REGISTRUOJANTIEMS SANTUOKOS NUTRAUKIMĄ
       
    3. INFORMACIJA REGISTRUOJANTIEMS MIRTĮ

    1. INFORMACIJA REGISTRUOJANTIEMS GIMIMĄ

    1. Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau – vaiko gimimo pažymėjimas).

    2. Konsulinės įstaigos turi teisę registruoti vaiko, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą, kai vaiko gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, gavusios vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimą ir užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

    3. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu.

    4. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

    Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu.

    5. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą ar konsulinę įstaigą kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Šiame pareiškime apie vaiko gimimą turi būti nurodyta, koks vaikui suteikiamas vardas ir pavardė.

    6. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.

    Jeigu pareiškimas apie vaiko gimimą gautas praleidus nustatytą gimimo registravimo terminą, vaiko gimimas registruojamas šių taisyklių nustatyta tvarka.

    7. Jeigu vaikas gimė laive, taip pat turi būti pateiktas laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys apie vaiko motinos sutuoktinį.

    8. Jeigu vaikas gimė užsienyje, turi būti pateikiamas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigos arba kitos kompetentingos institucijos, turinčios teisę patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriame nurodyta vaiko motina, jo gimimo vieta ir data.

    9. Jei duomenų apie vaiko tėvus ar vieną iš jų ir (ar) jo (jų) civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, taip pat būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, vaiko motinos buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus ir (ar) vaiko tėvų asmens tapatybės dokumentus.

    10. Registruojant rasto vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai kartu su rašytiniu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu pateikiamas policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei vaiko gimimo pažymėjimas.

    11. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.

    12. Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą.

    13. Duomenys apie vaiko tėvus į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:

    13.1. moteris įrašoma vaiko motina remiantis vaiko gimimo pažymėjimu ar kitais šiose taisyklėse nurodytais dokumentais, patvirtinančiais vaiko gimimą, arba teismo sprendimu nustatyti motinystę;

    13.2. jei vaiko tėvai susituokę, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis; 

    13.3. jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis;

    13.4. jei vaiko motina sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos naujas sutuoktinis;

    13.5. jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateikiamas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;

    13.6. jei vaiko tėvai nėra susituokę, tačiau pateikiamas notariškai patvirtintas vaiko tėvo ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;

    13.7. jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi. Gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašoma: vardas – „nenurodytas“, pavardė – „nenurodyta“;

    13.8. civilinės metrikacijos įstaigai registruojant rasto, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis vaiko gimimo pažymėjimu.

    14. Vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vieta.

    15. Vaiko vardas, pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, taip pat tautybė gimimo įraše įrašomi tokia tvarka:

    15.1. jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės arba atvirkščiai); vaikui taip pat gali būti suteikiama vienanarė pavardė, sudaryta iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);

    15.2. vardas (du vardai) suteikiamas (suteikiami) tėvų susitarimu. Jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma;

    15.3. jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas;

    15.4. civilinės metrikacijos įstaigoje registruojant rasto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, jo vardas, pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma.

    16. Gimimo įraše įrašomas Gyventojų registro automatiškai suteiktas vaiko asmens kodas.

    17. Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė gimimo įraše įrašoma pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 15 straipsnius. Vaiko turima kitos valstybės pilietybė gimimo įraše neįrašoma.

    18. Gyvo gimusio vaiko gimimo įraše nurodomas bendras motinai gimusių gyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik gimusį vaiką.

    19. Negyvas gimęs vaikas registruojamas remiantis medicininiu perinatalinės mirties liudijimu ir sudarant gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jis gimė negyvas, taip pat nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas. Negyvo gimusio vaiko vardas gali būti nenurodytas.

    Jeigu rastas negyvas gimęs vaikas, gimimo įraše nurodoma: vardas – „nežinomas“, pavardė – „nežinoma“.

    20. Jei gimęs vaikas mirė iki gimimo įregistravimo, sudaromi gimimo ir mirties įrašai.

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334.


    2. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO, TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUSTATYMO IR NUGINČIJIMO REGISTRAVIMAS

    1. Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos, jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo originalą.

    2. Jei Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gimusio vaiko tėvo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o vaiko motina neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko tėvo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

    3. Tėvystės (motinystės) nustatymas ir nuginčijimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo originalą.
      Jei vaiko gimimas įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, tėvystės (motinystės) nustatymas ir nuginčijimas registruojamas vaiko motinos (tėvo) gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

    4. Registruojant tėvystės pripažinimą, turi būti pateikiami:

      4.1. notaro patvirtintas vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo;

      4.2. vaiko, kuriam yra suėję 10 metų, sutikimas raštu dėl tėvystės pripažinimo.

    5. Jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar rašytinio sutikimo civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojo akivaizdoje nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję 10 metų, tėvystės pripažinimas registruojamas remiantis teismo patvirtintu pareiškimu.

    6. Jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą.

    7. Jei paduodamas notaro patvirtintas vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos bendras pareiškimas pripažinti tėvystę, kol gims vaikas, turi būti pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie moters nėštumą.

    8. Tėvystės pripažinimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo jam nesutinka pilnametis asmuo. Registruoti tėvystės pripažinimo taip pat nėra leidžiama negyvam gimusiam ar mirusiam vaikui.

    9. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas, kuriuo iš vaiko gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną), ir išduodamas naujas gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatyta tvarka.

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).


    3. ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS

    1. Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą. Jei vaiko gimimas įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

    2. Registruojant įvaikinimą, turi būti pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.

    3. Registruojant įvaikinimą, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas, kuriuo pakeičiami šie duomenys apie vaiką ir jo tėvus:

      3.1. jei vaiką įvaikina vienas vyras arba viena moteris, kito vaiko tėvo duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų;

      3.2. jeigu teismo sprendimu pakeistas įvaikio vardas, pavardė, šie duomenys pakeičiami;

      3.3. tėvo vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas;

      3.4. motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas.

    4. Pakeitus duomenis įvaikio gimimo įraše, išduodamas naujas gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatyta tvarka.

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).


    4. UŽSIENIO VALSTYBĖJE GIMUSIŲ VAIKŲ GIMIMŲ APSKAITA

    1. Jei vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimas po 1990 m. kovo 11 d. įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, jo tėvai privalo šį gimimą įtraukti į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu vaiko tėvai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, vaiko gimimas įtraukiamas į apskaitą jų paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.
      Jei pareiškėjas, kurio abu arba vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pageidauja savo gimimą, iki 1990 m. kovo 11 d. įregistruotą užsienio valstybės institucijoje, įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikoje, šis gimimas įtraukiamas į apskaitą jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu patreiškėjas neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jo gimimas įtraukiamas į apskaitą jo paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

    2. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje gimusio vaiko gimimą, turi būti pateikiamas užsienio valstybės institucijos išduotas gimimo liudijimas, kuris turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).

    3. Užsienio valstybės institucijoje įregistruotas vaiko gimimas įtraukiamas į apskaitą įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą. Duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo. Jeigu užsienio valstybės institucijos išduotame gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).


    5. INFORMACIJA NORINTIEMS SUSITUOKTI 

    1. Santuoka registruojama civilinės metrikacijos įstaigoje.

    2. Jeigu vienas iš susituokiančiųjų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti santuokos dėl sunkios ligos, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos išduotą dokumentą, santuoka gali būti registruojama sergančiojo namuose arba stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

    3. Jeigu vienas iš susituokiančiųjų yra laikomas laisvės atėmimo vietoje, pateikus tai patvirtinantį dokumentą, santuoką registruoja laisvės atėmimo vietos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Apie santuokos registravimo vietą pažymima santuokos sudarymo įrašo skiltyje "Pastabos".

    4. Asmeniškai paduodant prašymą įregistruoti santuoką turi būti pateikiami:

      4.1. norinčių susituokti pasai arba asmens tapatybės kortelės. Užsienio valstybės piliečio tapatybei patvirtinti - atitinkamos užsienio valstybės piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė; asmens be pilietybės asmenybei patvirtinti - leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

      4.2 norinčių susituokti gimimo liudijimai;

      4.3. ištuokos liudijimas, jei asmuo yra ištuoktas, ar buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jei asmuo yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę. Jei norintis susituokti yra užsienio valstybės pilietis, pateikiamas jo valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jo santuokai nėra kliūčių.

    5. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas iš asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas. Jeigu norintys susituokti nustatytu laiku negali atvykti registruoti santuokos dėl svarbių priežasčių, jie iki paskirtos santuokos registravimo dienos apie tai turi pranešti civilinės metrikacijos įstaigai ir susitarti dėl kitos santuokos registravimo datos.

    6. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su norinčiais tuoktis asmenimis remiantis šių taisyklių 8 punktu.

    7. Apie prašymo įregistruoti santuoką pateikimą viešai paskelbiama civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki santuokos registravimo dienos. Skelbime nurodomi norinčių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, santuokos registravimo data ir laikas.

    8. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas norinčių susituokti prašymu ir esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, vaiko gimimas, jūreivio išplaukimas į jūrą ar kario išvykimas į oficialią karinę misiją užsienio valstybėje ilgesniam kaip 3 mėnesių laikui, asmens išvykimas į diplomatinę tarnybą) turi teisę registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos. Tokiu atveju norintys susituokti asmenys turi pateikti atitinkamos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį nurodytą svarbią priežastį.

    9. Santuoka registruojama dalyvaujant ketinantiems susituokti ir dviem liudytojams. Santuokos registravimo ceremonija organizuojama atsižvelgiant į susiklosčiusias tradicijas ir papročius. Santuokos registravimo procedūra atliekama lietuvių kalba.

    10. Santuoka registruojama įrašant santuokos sudarymo įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.

    11. Pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Kai vyras pasirenka sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai suteikiama moteriška pavardės forma.

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).


    6.  BAŽNYČIOS (KONFESIJŲ) NUSTATYTA TVARKA SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA

    1. Lietuvos Respublikoje bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į apskaitą santuokos sudarymo bažnyčios buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos sudarymo įrašą ir išduodant santuokos liudijimą.

    2. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą turi būti pateikiami:

      2.1. bažnytinis santuokos dokumentas;

      2.2. bažnyčios (konfesijos), išskyrus katalikų bažnyčią, įgaliojimas;

      2.3. ištuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę.

    3. Jei bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaryta nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. birželio 30 d., santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta data. Jeigu santuokos įtraukimo metu vienas iš sutuoktinių yra miręs, civilinės metrikacijos įstaiga įrašo atkurtąjį santuokos sudarymo įrašą ir išduoda atitinkamą pažymėjimą.

    4. Įtraukiant į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 2001 m. liepos 1 d. sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime (bažnytiniame santuokos dokumente) nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.

      Jei vienas iš sutuoktinių, sudariusių po 2001 m. liepos 1 d. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, yra miręs, santuoka civilinės metrikacijos įstaigoje į apskaitą neįtraukiama.

    5. Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.

    6. Užsienio valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, kuriose bažnytinė santuoka prilyginama civilinei santuokai ir į valstybės apskaitą neįtraukiama, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka į apskaitą Lietuvos Respublikoje neįtraukiama.

    7. Į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose įtraukiamos santuokos, įregistruotos valstybės pripažintose religinėse bendruomenėse ir bendrijose: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, evangelikų baptistų (Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga), ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, septintosios dienos adventistų (Septintosios dienos adventistų Bažnyčia).

    8. Religinės bendruomenės ar bendrijos įgaliotas (įpareigotas) asmuo per dešimt dienų po santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pateikia santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą apie santuokos įregistravimą (šio įsakymo priedas).

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 27 d įsakymu Nr. 124 Dėl pranešimo apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka įregistruotą santuoką tvarkos aprašo patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1R-375 redakcija).


    7. INFORMACIJA SUSITUOKUSIEMS UŽSIENYJE

    1. Lietuvos Respublikos piliečiai po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybių institucijose įregistravę santuoką privalo ją įtraukti į apskaitą abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu sutuoktiniai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuoka įtraukiama į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

    2. Užsienio valstybėje sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą, turi būti pateikiami:

      2.1. užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos liudijimas;

      2.2. ištuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę.

    3. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.

    4. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.

    5. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille).

    6. Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.

    7. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei patvirtinti turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė, užsienio valstybės piliečio tapatybei patvirtinti - atitinkamos užsienio valstybės piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, asmens be pilietybės tapatybei patvirtinti - leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje arba asmens be pilietybės kelionės dokumentas (toliau vadinama - asmens tapatybės dokumentas).

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).


    8. INFORMACIJA REGISTRUOJANTIEMS SANTUOKOS NUTRAUKIMĄ

    1. Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.

    2. Santuokos nutraukimas registruojamas įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus. Teismo sprendimai dėl santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, išbraukimo iš apskaitos vykdomi įrašant santuokos nutraukimo įrašą ir išduodant ištuokos liudijimus.

    3. Registruojant santuokos nutraukimą, pavardės buvusiems sutuoktiniams paliekamos atsižvelgiant į jų pageidavimą, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip.

    UŽSIENIO VALSTYBĖJE NUTRAUKTŲ SANTUOKŲ APSKAITA

    1. Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybėje nutraukę santuoką, privalo santuokos nutraukimą įtraukti į apskaitą savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, santuokos nutraukimas įtraukiamas į apskaitą paskutinės jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

    2. Užsienio valstybėje nutrauktą santuoką įtraukiant į apskaitą, turi būti pateikiamas įsiteisėjęs užsienio valstybės teismo sprendimas nutraukti santuoką arba ištuokos liudijimas. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką, gali būti pateikiamas įsiteisėjusio užsienio valstybės teismo sprendimo rezoliucinės dalies vertimas į lietuvių kalbą.

    3. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio santuokos nutraukimą, jo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame ištuokos liudijime arba teismo sprendime nurodyta data.

    4. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille).

    5. Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).


    9. INFORMACIJA REGISTRUOJANTIEMS MIRTĮ

    1. Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), remiantis medicininiu mirties liudijimu.

    2. Registruojant mirtį, turi būti pateikiami:

      2.1. mirusiojo asmens tapatybės dokumentas;

      2.2. medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu.

    3. Mirusiojo giminaičių, kaimynų, jo gyvenamosios patalpos savininko, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimas apie mirtį turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.

    4. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Mirties įraše ir liudijime nurodomas mirties priežasties kodas, jeigu jis yra žinomas.

    5. Registruojant mirtį, mirusiųjų asmens tapatybės dokumentai paimami.
      Lietuvos Respublikoje mirusio užsienio valstybės piliečio asmens tapatybės dokumentą kartu su patvirtinta mirties įrašo kopija civilinės metrikacijos įstaiga siunčia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, kuri šiuos dokumentus perduoda atitinkamos užsienio valstybės konsulinei įstaigai.

    6. Užsienio valstybėje po 1990 m. kovo 11 d. mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą.

    7. Jeigu mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje.

    8. Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje mirusio asmens mirtį užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, gali būti nelegalizuoti ar nepatvirtinti pažyma(Apostille).

    Parengta vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-294 redakcija).

    Gyventojui, registruojančiam asmens mirtį, suteikiama teisė savo nuožiūra pasirinkti, į kurią įstaigą (seniūniją ar civilinės metrikacijos įstaigą) kreiptis. Tai gali priklausyti nuo mirties vietos, geresnio susisiekimo su atitinkama įstaiga, laidojimo pašalpą išmokančios įstaigos buvimo vietos, laidojimo vietos ir kitko.

    (LR civilinio kodekso 3.280 str. komentaras)



    Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu (toliau – vaiko gimimo pažymėjimas).

     

    30Konsulinės įstaigos turi teisę registruoti vaiko, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą, kai vaiko gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje, gavusios vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimą ir užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą.

     

    31. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai ar konsulinei įstaigai gali būti pateikiamas žodžiu arba raštu.

     

    32. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

    Rasto vaiko gimimas registruojamas remiantis valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu.

     

    33. Kai dėl vaiko gimimo registravimo į civilinės metrikacijos įstaigą ar konsulinę įstaigą kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą pareiškiama raštu. Šiame pareiškime apie vaiko gimimą turi būti nurodyta, koks vaikui suteikiamas vardas ir pavardė.

     

    34. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo – per tris paras nuo vaiko radimo.

    Jeigu pareiškimas apie vaiko gimimą gautas praleidus nustatytą gimimo registravimo terminą, vaiko gimimas registruojamas šių taisyklių nustatyta tvarka.

     

    35. Jeigu vaikas gimė laive, taip pat turi būti pateiktas laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys apie vaiko motinos sutuoktinį.

     

    36. Jeigu vaikas gimė užsienyje, turi būti pateikiamas užsienio valstybės sveikatos priežiūros įstaigos arba kitos kompetentingos institucijos, turinčios teisę patvirtinti gimimo faktą, išduotas dokumentas, kuriame nurodyta vaiko motina, jo gimimo vieta ir data.

     

    37. Jei duomenų apie vaiko tėvus ar vieną iš jų ir (ar) jo (jų) civilinės būklės aktus nėra Gyventojų registre, taip pat būtina pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus: santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, vaiko motinos buvusio sutuoktinio mirties faktą patvirtinančius dokumentus ir (ar) vaiko tėvų asmens tapatybės dokumentus.

     

    38. Registruojant rasto vaiko gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai kartu su rašytiniu valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu pateikiamas policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei vaiko gimimo pažymėjimas.

     

    39Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.

     

    40. Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą.

     

    41. Duomenys apie vaiko tėvus į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:

    41.1. moteris įrašoma vaiko motina remiantis vaiko gimimo pažymėjimu ar kitais šiose taisyklėse nurodytais dokumentais, patvirtinančiais vaiko gimimą, arba teismo sprendimu nustatyti motinystę;

     

    41.2. jei vaiko tėvai susituokę, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos sutuoktinis; 

     

    41.3. jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis;

     

    41.4. jei vaiko motina sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos naujas sutuoktinis;

     

    41.5. jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateikiamas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;

     

    41.6. jei vaiko tėvai nėra susituokę, tačiau pateikiamas notariškai patvirtintas vaiko tėvo ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;

     

    41.7. jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi. Gimimo įrašo skiltyje „Duomenys apie tėvą“ įrašoma: vardas – „nenurodytas“, pavardė – „nenurodyta“;

     

    41.8. civilinės metrikacijos įstaigai registruojant rasto, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“ arba „Vaikas paliktas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis vaiko gimimo pažymėjimu.

     

     

    42. Vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vieta arba jo tėvų ar vieno iš tėvų gyvenamoji vieta. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vieta.

     

    43. Vaiko vardas, pavardė, atsižvelgiant į jo lytį, taip pat tautybė gimimo įraše įrašomi tokia tvarka:

     

    43.1. jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės arba atvirkščiai); vaikui taip pat gali būti suteikiama vienanarė pavardė, sudaryta iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė);

     

    43.2. vardas (du vardai) suteikiamas (suteikiami) tėvų susitarimu. Jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše tautybė gali būti nenurodoma;

     

    43.3. jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas;

     

    43.4. civilinės metrikacijos įstaigoje registruojant rasto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje motinos be asmens tapatybės dokumentų pagimdyto ir palikto vaiko gimimą, jo vardas, pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu. Vaiko tautybė šiuo atveju neįrašoma.

     

     

    44. Gimimo įraše įrašomas Gyventojų registro automatiškai suteiktas vaiko asmens kodas.

     

    45. Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybė gimimo įraše įrašoma pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 15 straipsnius. Vaiko turima kitos valstybės pilietybė gimimo įraše neįrašoma.

     

    46. Gyvo gimusio vaiko gimimo įraše nurodomas bendras motinai gimusių gyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik gimusį vaiką.

     

    47. Negyvas gimęs vaikas registruojamas remiantis medicininiu perinatalinės mirties liudijimu ir sudarant gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad jis gimė negyvas, taip pat nurodomas bendras motinai gimusių gyvų ir negyvų vaikų skaičius, įskaitant ir ką tik negyvą gimusį kūdikį. Tokiu atveju asmens kodas nesuteikiamas. Negyvo gimusio vaiko vardas gali būti nenurodytas.

    Jeigu rastas negyvas gimęs vaikas, gimimo įraše nurodoma: vardas – „nežinomas“, pavardė – „nežinoma“.

     

    48. Jei gimęs vaikas mirė iki gimimo įregistravimo, sudaromi gimimo ir mirties įrašai.

    Paskutinį kartą informacija atnaujinta:

    2017-05-15 11:45:57

    © Visos teisės saugomos. El. p. inform@taurage.lt. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.