Lapkričio 25 dieną Tauragės rajono savivaldybės administracijoje vyko diskusija ,,Neutralaus poveikio klimatui savivaldybė – iššūkiai bei galimybės‘‘. Susitikimo metu diskutuota apie tai, kokie iššūkiai šiuo metu kyla savivaldybėms siekiant neutralaus poveikio klimatui, kokie potencialūs sprendimai prisidėtų prie problemų sprendimo.
Diskusijoje, kurią organizavo Tauragės rajono savivaldybės administracija, dalyvavo Aplinkos ministerijos, Seimo, Energetikos instituto, Savivaldybių asociacijos, Mokslo tarybos atstovai, Vilniaus, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir rajono, Kėdainių rajono savivaldybių atstovai. Minėtos šalies savivaldybės pretendavo į EK paramą siekiant tapti klimatui neutraliems iki 2030 m. Į jų šimtuką kol kas pateko tik Vilnius ir Tauragė.
„Žalioji savivaldybių transformacija“
Diskusiją pradėjusio Aplinkos ministerijos ministro Simono Gentvilo teigimu, svarbu pasiūlyti daugiau įrankių, kurie padėtų miestams ir miesteliams tapti neutraliais klimatui, didintų gyventojų įsitraukimą, skatintų bendruomenes burtis ir dalintis patirtimi.
Pasak ministro, vienas iš taršiausių sektorių išlieka transportas „Šiandien pasaulio miestai atsakingi už 75 proc. visų ŠESD emisijų: transportas ir pastatai didžiausi teršėjai,– sakė S. Gentvilas.
Pagrindiniai išmetamųjų ŠESD šaltiniai Lietuvos energetikos sektoriuje yra kuro deginimas energijos gamybai (didžiausią dalį sudaro išmetamas CO2 kiekis). Prie taršos prisideda ir žemės ūkis ( dėl ariamos žemės, cheminių trąšų naudojimo), kiti sektoriai.
Svarbu skatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą. Susitikimo metu ministras pristatė daugiau galimybių saulės energetikos plėtrai: įsigalioja aplinkosauginiai reikalavimai saulės šviesos energijos elektrinėms – spartesnis įsirengimas nedarant žalos gamtai, taip pat planuojama parama saulės elektrinėms ant daugiabučių pastatų.
Savivaldybės siekiama suteikti daugiau galių valdyti kuro deginimo taršą, iki 2025 m. norima visiškai atsisakyti kietojo iškastinio kuro – akmens anglies, lignito, durpių naudojimo.
Klimato kaitos programos investicijos skiriamos pastatų modernizavimui, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimui, mažos taršos transporto įsigijimui, atnaujinto Nacionalinio energetikos ir klimato kaitos srities veiksmų plano priemonių įgyvendinimui. Siekiama, kad miestai taptų beatliekiai, klimatui neutralūs ir tvarūs.
S. Gentvilo teigimu, pokyčių klimato neutralumo link turi žengti visos savivaldybės, todėl ministerijoje planuojama steigti atskirą skyrių, kuris informuotų ir konsultuotų savivaldybes žaliaisiais klausimais.
Tauragė – neutralaus poveikio klimatui link
Tauragė kelionėje link klimato neutralaus miesto jau nėra naujokė. Per septynerius metus darbo šioje srityje įgyvendintas ne vienas projektas: viešojo transporto atnaujinimas ir skatinimas, saulės elektrinių, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtra, dviračių takų atnaujinimas, dviračių saugyklos ir daugelis kitų.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėjos Agnės Petrošiūtės teigimu, Tauragė – poveikio klimatui neutralizavimo pavyzdys mažosioms savivaldybėms.
„Tauragės patekimas į Klimatui neutralių ir sumanių miestų misiją, mus įpareigoja sukurti savivaldybės klimato kontraktą. Svarbu suprasti, kad ne pavieniai veiksmai, bet apskaičiuoti tikslai mus veda klimato neutralumo link“,– sakė Administracijos patarėja A. Petrošiūtė.
ES miestų misijos programa
Misijos tikslas – iki 2023 m. pasiekti, kad mažiausiai 100 Europos miestų taptų paveikiu klimatui neutraliais ir pažangiais miestais, ir veiktų kaip pavyzdiniai inovacijų centrai kitiems Europos miestams tikintis, kad iki 2050 metų visi Europos miestai taps poveikiu klimatui neutraliais ir pažangiais.
2023 m. įgyvendinant ES miestų misiją toliau bus teikiama tvirta ir tiesioginė parama miestams, kurie įsipareigos užtikrinti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu, sudarys sąlygas jiems įgyvendinti įgyvendinti savo klimato kaitos veiksmų planus ir iki 2030 m. pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.
