Pradžia » Veiklos sritys » Civilinė sauga ir mobilizacija
Civilinė sauga ir mobilizacija
Tauragės rajono savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos informacija
Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja (parengties pareigūnė)
Tauragės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas
Vidmantas Žilakauskas
Civilinės saugos ir mobilizacijos naujienos
Apklausa: Visuomenės požiūris į galimas korupcijos apraiškas Tauragės rajono savivaldybės administracijoje
Šaulių pratybos Tauragėje spalio 11 dieną
Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos „TVIRTAS SKYDAS 3“ spalio 4–6 dienomis
Civilinė sauga
Informacija
Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų, gyventojų ir kitų šiame įstatyme nurodytų asmenų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų valdymą ir jų padarinių šalinimą.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą sudaro šie subjektai:
- Vyriausybė;
- Nacionalinio saugumo komisija;
- Nacionalinis krizių valdymo centras;
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija;
- ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos;
- savivaldybių institucijos ir įstaigos;
- kitos įstaigos;
- ūkio subjektai;
- ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai (toliau – operacijų centrai);
- civilinės saugos pajėgos.
Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždaviniai
Stebėti, vertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams (toliau – grėsmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams), perspėti apie šias grėsmes ir mažinti grėsmes šiems interesams;
Vykdyti krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevenciją, švietimą ir mokymą;
Pasirengti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, atlikti paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus;
Perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus, veiklos vykdytojus, tarptautines humanitarines organizacijas ir nevyriausybines organizacijas (toliau tarptautinės humanitarinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos kartu – NVO) apie gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją, išplatinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;
Susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimo tęstinumą, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams, NVO ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
Priedanga – statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).
Priedangos žymėjimo ženklas
Tauragės rajono savivaldybės parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašas
Kolektyvinės apsaugos statinys – statinys ar patalpa, kuri yra pritaikyta gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių ekstremaliosios situacijos ar karo metu.
Kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo ženklas
Tauragės rajono savivaldybės parinktų kolektyvinės apsaugos statinių ir jų poreikio sąrašas
Tauragės rajono savivaldybės parinktų kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapis
Tauragės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planas
Tauragės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių plano vykdymo ataskaitos
Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
Gyventojai gali būti perspėjami ir informuojami įjungus sirenas, perspėjami Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), kai siunčiami trumpieji pranešimai tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius pranešimus, skelbiami pranešimai žiniasklaidoje, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose. Į ekstremaliojo įvykio teritoriją gali būti siunčiami automobiliai, turintys garso stiprinimo įrangą, o į atokių gyvenviečių gyventojai gali būti perspėjami per pasiuntinius.
Tauragės rajono savivaldybės perspėjimo sirenų sąrašas
TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIETINIO VALDYMO ELEKTROMECHANINĖS SIRENOS
Eil. Nr. | Sirenos sumontavimo adresas | Objekto pavadinimas |
1. | Ateities g. 18, Batakiai | Batakių seniūnijos administracinis pastatas |
2. | Gaurės g. 17, Gaurė | Gaurės seniūnijos administracinis pastatas |
3. | Beržų g. 2, Lauksargiai | Jovarų pagrindinės mokyklos Lauksargių skyriaus pastatas |
4. | Tujų g.13, Mažonai | Mažonų seniūnijos ūkinis pastatas |
5. | Tvenkinio g. 7, Dauglaukis | Dauglaukio kultūros namų pastatas |
6. | Žygaičių g. 27, Žygaičiai | Žygaičių seniūnijos administracinis pastatas |
7. | Dariaus ir Girėno g. 67, Tauragė | UAB „Kristensen @Kristensen” |
8. | Pramonės g. 20, Tauragė | Tauragės AGROCHEMA elevatorius |
TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS CENTRALIZUOTO VALDYMO SIRENOS
Eil. Nr. | Sirenos sumontavimo adresas | Objekto pavadinimas |
1. | Respublikos g. 2, Tauragė | Tauragės rajono savivaldybės administracijos pastatas |
2. | Respublikos g. 2, Tauragė | Tauragės rajono savivaldybės administracijos pastatas |
3. | Televizijos g. 2, Tauragė | Tauragės sporto centro (Bastilijos) pastatas |
4. | Vytauto g. 125, Tauragė | VĮ Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regiono padalinio pastatas |
5. | Geležinio vilko g. 10, Taurų k. | Tauragės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos saugyklos pastatas |
6. | Kudirkos g. 9, Tauragė | Tauragės miesto seniūnijos administracinis pastatas |
7. | Gedimino g. 17, Tauragė | Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatas |
8. | Šlaito g. 2, Tauragė | UAB „Tauragės vandenys“ pastatas |
9. | Aerodromo g. 7, Tauragė | Tauragės profesinio rengimo centro pastatas |
10. | Moksleivių al. 14, Tauragė | Tauragės Žalgirių gimnazijos pastatas |
11. | Upynos g. 3, Skaudvilė | Skaudvilės seniūnijos pastatas |
12. | Veterinarijos g. 12, Tauragė | Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinis pastatas |
13. | Tauragės Dvaro g. 24, Tauragės Dvaro k. | Tauragės šeimos gerovės centro nakvynės namų pastatas |
Civilinės saugos rekomendacijos, kaip elgtis kilus pavojui:
- Kaip elgtis kilus gaisrui miške ar durpyne;
- Kaip elgtis pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ar pandemijos) metu;
- Kaip elgtis kaitros metu;
- Kaip elgtis speigo metu;
- Kaip elgtis kilus uraganui;
- Kaip elgtis kilus potvyniui;
- Kaip elgtis įvykus cheminei avarijai;
- Kaip elgtis kilus radiaciniam pavojui;
- Kaip elgtis kilus oro pavojui;
- Kaip elgtis esant biologinei taršai;
- Kaip elgtis gavus įtartiną laišką ar paketą su milteliais ir jiems išsibarsčius.
Tauragės rajono savivaldybėje paskelbtos ekstremalios situacijos
2024 metai
Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Tauragės mieste dėl Jūros krantinės nuošliaužos https://teisineinformacija.lt/taurage/document/34752
2023 metai
Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį https://teisineinformacija.lt/taurage/document/33110
Naudingos nuorodos
- Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui (leidinys)
- Penkių žingsnių programa tavo saugumui. Pasiruošk netikėtoms situacijoms šiandien – apsaugok save ir artimuosius rytoj
- Civilinės saugos mokymai
- Potvynių grėsmių ir rizikų žemėlapiai
- Radiacijos lygis Lietuvoje
- Pavojingų meteorologinių reiškinių žemėlapis
- Lietuvos pasiruošimo ekstremalioms situacijoms svetainė
Kolektyvinės apsaugos statiniai Lietuvoje
Priedangos
Mobilizacija
Informacija
Mobilizacija pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą yra:
- valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas (pasirengimą šiam pertvarkymui administruoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – MPPD));
- karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų (už karo prievolininkų šaukimą, taip pat ir mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu, atsakinga Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnyba).
Pagrindiniai mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždaviniai:
- pasirengti vykdyti mobilizaciją;
- paskelbus mobilizaciją, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, ūkio subjektų ir piliečių paramą ginkluotosioms pajėgoms;
- paskelbus mobilizaciją, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
- pasirengti ir teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Yra trys Mobilizacijos proceso etapai:
- Pasirengimas mobilizacijai – vyksta taikos metu;
- Mobilizacija skelbiama ne vėliau, kaip kartu su karo padėtimi;
- Demobilizacija skelbiama pasibaigus karui arba išnykus priežastims, dėl kurių buvo paskelbta mobilizacija.
Vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių – pasirengti ir paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą.
Siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, Vyriausybė valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra paskyrusi valstybines mobilizacines užduotis. Šioms užduotims užtikrinti rengiami mobilizacijos planai, juose numatant užduočiai atlikti reikalingus veiksmus ir priemones (suplanuojamas personalas, reikalingi materialiniai ir finansiniai ištekliai, numatomas reikalingų ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ar pan. pasitelkimas).
Rengiami šie mobilizacijos planai:
- Valstybės mobilizacijos planas (už šio plano rengimą atsako MPPD);
- Ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planas (atsakinga Lietuvos kariuomenė);
- civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos planai (už šių planų rengimą atsakingos ministerijos, savivaldybių administracijos ir kitos civilinės mobilizacijos institucijos, kaip: Lietuvos bankas, Valstybės saugumo departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir kt.);
Taip pat svarbu ne tik tinkamai parengti mobilizacijos planai, bet ir:
- užtikrintas mobilizacijos valdymas (už mobilizacijos valdymą valstybėje atsako Valstybės mobilizacijos operacijų centras, o civilinėse mobilizacijos institucijose, t. y. tose institucijose ir įstaigose, kurioms yra skirtos valstybinės mobilizacinės užduotys, – mobilizacijos valdymo grupės);
- numatytas turimų bei planuojamas trūkstamų išteklių (materialinių, žmogiškųjų, finansinių) sutelkimas;
- paruoštas (apmokytas) reikalingas personalas.
Tai yra pagrindiniai pasirengimo mobilizacijai siekiai, tačiau kartu tai yra kintantys procesai, kurie nuolatos turi būti peržiūrimi, vertinami, analizuojami ir, esant poreikiui tikslinami.
Siekdamas gerinti pasirengimą mobilizacijai, MPPD kasmet atlieka mobilizacijos sistemos būklės ir civilinių mobilizacijos institucijų pasirengimo vertinimą, derina civilinių mobilizacijos institucijų pateiktus mobilizacijos planus, vykdo institucijų numatyto civilinio mobilizacinio personalo apskaitą, taip pat organizuoja mobilizacinius seminarus, pratybas. Seminarų ir pratybų metu ne tik pristatomos su pasirengimu mobilizacijai susijusios aktualijos, galimos situacijos mobilizacijos metu, sprendžiami iškilę klausimai, bet ir skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Mobilizacijos metu taip pat labai svarbus ir piliečių ar ūkio subjektų, kurie nėra mobilizacijos sistemos dalis, vaidmuo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti pasitelkiami į pagalbą jiems skiriant būtinuosius darbus, o ūkio subjektai pasitelkiami būtinųjų užduočių vykdymui. Be to, mobilizacijos metu Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka gali būti taikoma rekvizicijos ar laikinojo paėmimo priemonė.
Mobilizacijos veikimui labai svarbus bendradarbiavimo principas, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nėra mobilizacijos sistemos subjektai, bendradarbiauja ir padeda mobilizacijos sistemos subjektams įgyvendinti mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždavinius.
- Paskutinio atnaujinimo data: 2024-10-14