Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y. 172,7 Eur (nuo 2023-01-01  1 VRP – 157 Eur). 

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

• skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (219,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;

• skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (188,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

• skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 633,20 Eur (MMA**). Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(633,20 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) = 118,73 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

219,8 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur = 139,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių);

188,4 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur = 108,4 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių);

172,7 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur = 92,7 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių).

Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

• pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP* dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 172,7 Eur;
• antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 155,43 Eur;
• trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 120,89
•  

Socialinės pašalpos dydis:

pirmam šeimos nariui – 172,7 Eur – 118,73 Eur = 53,97 Eur;

antram šeimos nariui – 90 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = 48,57 Eur;

trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x (172,7 Eur – 118,73 Eur) = po 37,78 Eur;

Socialinės pašalpos dydis šeimai – 53,97 + 48,57 + 37,78 + 37,78 = 178,1 Eur.

* Nuo 2023-01-01 1 VRP – 157 Eur;

** Nuo 2023-01-01 MMA – 840 Eur (bruto), 633,20 Eur (neto).

Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (86,35 Eur).

Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

• jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (172,7 Eur);

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 172,7 Eur.

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

• įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
• buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
• kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai / asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

• pirmą–trečią mokėjimo mėnesį – 100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
• ketvirtą–šeštą mokėjimo mėnesį – 80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

septintą–dvyliktą mokėjimo mėnesį – 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba seniūniją, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta. Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
• prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;
• pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

• būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 m2, šeimai – 38 m2:pirmam šeimos nariui, 12 m2 antram šeimos nariui, 10 m2 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;
• karšto vandens normatyvas: 1,5 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;
• geriamojo vandens normatyvas: 2 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą (38 m2 + 12 m2 + 10 m2 + 10 m2).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2023-01-01 1 VRP – 157 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 314 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama  3 VRP dydžiai, t. y. 471 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 procentų).

1 pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1266,40 Eur (2 MMA* ).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1266,40 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1256 Eur (2 VRP**) x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur.

2 pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 575 Eur (vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

575 Eur – 471 Eur ( 3 VRP**)= 104 Eur

104 Eur x 10 proc. = 10,4 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas gali mokėti ne daugiau kaip 10,4 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos.

*Nuo 2023-01-01 MMA – 840 Eur (bruto), 633,20 Eur (neto).

** Nuo 2023-01-01 1 VRP – 157 Eur.

Taip pat kompensuojama:

• geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
• karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką.

Jeigu dėl išmokos vaikui skyrimo buvo kreiptasi ankstesniais metais ir išmokos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2023 m. sausio 1 d. iš naujo teikti prašymo dėl universalios išmokos vaikui nereikia. Išmokų dydžiai nuo 2023 m. sausio 1 d. bus perskaičiuoti automatiškai.

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 1 arba 2 vaikus, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 VRP (314 eurų).

Nuo 2023 m. sausio 1 d.  vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama  50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant šeimos vidutines pajamas, neįskaitoma dalis gaunamo darbo užmokesčio ir pajamų, gautų iš individualios veiklos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos ir dalis darbo paieškos išmokos (kreipiantis už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d.), mokamos pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą:

• 25 proc. – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
• 35 proc. – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);

apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines pajamas, pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų, kurie yra įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, pajamos, nevertinamos.

Taip, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. vaikams nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Pavyzdžiui,  tris vaikus auginanti šeima nuo 2023 m. sausio 1 d. gaus:

85,75 + 85,75 + 85,75 + 50,47 + 50,47 + 50,47 = 408,66 euro. 

Atkreiptinas dėmesys, kad papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai (auginančiai 3 ir daugiau vaikų) į šeimos sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikius) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų.

Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 50,47 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad už tą patį vaiką papildomai skiriama ir mokama tik viena išmoka vaikui.

Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2023 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir 2023 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2023 m. sausio 1 d.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris augina vaiką ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jeigu neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.

Išmokos vaikams, socialinės pašalpos ir kompensacijos už kitą kurą yra mokamos už praėjusį mėnesį kiekvieną mėnesį nuo 15 iki 25 dienos.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai išmokamos ne vėliau kaip 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Vienkartinė parama gimus vaikui yra išmokama už praėjusį mėnesį kiekvieną mėnesį nuo  15 iki 25 dienos.

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2646 Eur).

Vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo dėl paramos palaikams parvežti gavimo turėtų kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją, arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dieną (teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo diena yra diena, kada buvo išduotas paskutinis dokumentas, įrodantis patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respublikoje išlaidas) atitinka šias sąlygas:

• vieno gyvenančio asmens arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį, nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (471 Eur);
• su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija – pusbrolis, pusseserė, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia) arba svainystės santykiais (tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių – posūnis, podukra, patėvis, pamotė, uošvė, uošvis, žentas, marti).

Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turėtų kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba prašymą pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS)  www.spis.lt. ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (392 Eur) laidojimo pašalpa mokama mirus:

• Lietuvos Respublikos piliečiams;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, turėjusiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;
• Asmenims, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kurie iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip bedarbiai;
• Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems užsieniečiams, kuriems buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip perkeltiems įmonės viduje;
• Lietuvos Respublikoje gyvenusiems Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas;
• Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Nemokamas maitinimas (pietūs ir maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti (2023 m. – 98 Eur) skiriama:

• jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (235,5 Eur);
• jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (314 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;
• mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją, išimties atvejais turi teisę skirti nemokamą maitinimą (pusryčius, pietus, pavakarius ir (ar) maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio (392,5 Eur).

Nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų:

• Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje mokykloje skiriami nemokami pietūs nevertinant šeimos pajamų.

Vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą, dėl nemokamo maitinimo, išskyrus dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, ir paramos mokinio reikmenims įsigyti turi kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu jo gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jis nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt. Dokumentų apie šeimos gaunamas pajamas pareiškėjui pateikti nereikia.

Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami be atskiro kreipimosi.

Nemokami pietūs priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams skiriami nevertinant gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą, išskyrus nemokamus pietus nevertinant šeimos pajamų, ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams kreiptis nereikia.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

• nuo mokslo metų pradžios iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
• pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
• vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti už atitinkamų mokslo metų laikotarpį skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

Dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensaciją gali gauti nepasiturintys Tauragės rajono gyventojai (apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu), kurių vidutinės 3 mėnesių pajamos, vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį yra mažesnės negu 4 VRP dydžių (nuo 2023-01-01 628 Eur): asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių; pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais; vaikai.

Skiriant dantų protezavimo kompensaciją vaikams pajamos nevertinamos.

Kompensuojamos faktinės asmens dantų protezavimo išlaidos neviršijant 10 BSI dydžių (nuo 2023-01-01 490 Eur).

Asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, Savivaldybės administracijai pateikia:

• nustatytos formos prašymą (Aprašo 1 priedas – prašymo forma) gauti kompensaciją iš Savivaldybės biudžeto dantų protezavimo išlaidoms iš asmeninių lėšų padengti;
• asmens, gavusio dantų protezavimo paslaugas, tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• teritorinės ligonių kasos rašto ir / ar pažymos, kurioje nurodyta asmens teisė į kompensuojamas iš PSDF biudžeto dantų protezavimo paslaugas, kopiją;
• dantų protezavimo paslaugų apmokėjimą iš asmeninių lėšų patvirtinančius dokumentus (ne senesnius kaip 12-os mėnesių iki kreipimosi) (sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitą ir kt.);
• jei prašymą pateikia asmens atstovas – asmens atstovavimą patvirtinantį dokumentą.

Būstas pritaikomas asmenims, kuriems nustatytas:

neįgalumo ar darbingumo, ar specialiųjų poreikių lygis ir:

1. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir asmuo turi judėjimo sutrikimų arba
2. judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis, arba
3. specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar proto negalios (dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (Australijos modifikacijos sistema) F kodas).

Kreipiantis dėl būsto pritaikymo reikalingi šie dokumentai:

• prašymas (pridedama forma)
• asmens ir atstovo, jeigu prašymą ir dokumentus teikia atstovas, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje);
• dokumentai, pagrindžiantys, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas pagal Aprašo 4.2–4.4 papunkčius (išrašą iš asmens medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – Forma Nr. 027/a), jei asmeniui yra paskirtos dializė procedūros arba jei kreipiamasi dėl pakartotinio būsto pritaikymo; pažyma ar kitas dokumentas iš ugdymo įstaigos, patvirtinantis, kad asmuo mokosi pagal formaliojo švietimo programas (nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, patvirtinimas, kad asmuo mokymosi pagal formaliojo švietimo programą) pažyma iš darbdavio, patvirtinanti, kad asmuo dirba (nurodomas asmens vardas, pavardė, gimimo data, patvirtinimas, kad asmuo dirba);
• išrašas iš asmens medicininių dokumentų Formos Nr. 027/a ar kita gydytojo pažyma, jei kreipiamasi dėl pakartotinio būsto pritaikymo nepraėjus 10 metų nuo paskutinio sprendimo tenkinti būsto pritaikymo poreikį priėmimo dienos, kai asmeniui dėl pasikeitusios sveikatos būklės ar ugdymosi poreikių reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai;
• rašytinis būsto savininko sutikimas (pridedama forma) leisti pritaikyti jam nuosavybės teise priklausantį būstą, jei prašoma pritaikyti būstą asmeniui, kuris nėra to būsto savininkas (nurodomas būsto savininko vardas, pavardė, gimimo data, būsto adresas ir sutikimas leisti pritaikyti jam nuosavybės teise priklausantį būstą), išskyrus atvejį, kai prašoma pritaikyti socialinį ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą;
• dokumentas, patvirtinantis asmens atstovavimo pagrindą (pavyzdžiui, gimimo liudijimas, teismo sprendimas (nutartis), įgaliojimas, asmens ar atstovo raštiškas sutikimas, kad būsto pritaikymo klausimais asmeniui atstovautų kitas asmuo (nurodomas atstovo ir atstovaujamojo vardas, pavardė, gimimo data), kai asmens vardu prašymą teikia atstovas.

Kreipiantis į Socialinės paramos skyrių dėl rūpybos (globos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus paskyrimo turi būti pateikti šie  dokumentai:

Dėl asmens, kuriam nustatoma globa:

• prašymas
• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas
• darbingumo lygio pažyma ir (ar) nuolatinės slaugos (priežiūros-pagalbos) poreikio nustatymo pažyma
• neįgaliojo pažymėjimas

Dėl asmens, kuris sutinka būti globėju:

• sutikimas
• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas
• dokumentas (-ai), patvirtinantys ryšį su prašomu pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje asmeniu (pvz. santuokos liudijimas, gimimo liudijimas ir pan.)
• medicininė pažyma, kad gali slaugyti ligonį
• charakteristika (iš darbovietės, jei nedirba – iš seniūnijos)
• suinteresuotų asmenų (sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų) sutikimai, nurodantys, kad jie neprieštarauja dėl konkretaus asmens paskyrimo globėju
• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas

Prašymo forma

Sutikimas

Taip. Prašymai teikiami prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) svetainės adresu www.spis.lt

https://spis.lt/Titulinis/Apie

https://spis.lt/Titulinis/Kontaktai

https://spis.lt/Skaiciuokles

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/prasymu-formos-socialinei-paramai-gauti?lang=lt

• https://spis.lt/Duk
• https://socmin.lrv.lt/lt/duk