Valstybės garantuojama teisinė pagalba
Tauragės rajono savivaldybės administracijos pirminė teisinė pagalba
Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama gyventojams, kad jie galėtų tinkamai ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurią finansuoja valstybė, susideda ir Pirminės teisinės pagalbos ir Antrinės teisinės pagalbos.
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinės informacijos, teisinių konsultacijų teikimas, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų bei kai kurių teismo procesinių dokumentų rengimas.
Nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia
Advokato Romualdo Jusčiaus kontora
Teikimo laikas:
I–II 13:00 val.–15:00 val.
III 11:00 val.–13:00 val.
IV 16:00 val.–18:00 val.
V 8:30 val.–10:30 val.
Pirminė teisinė pagalba Jums bus suteikta, jei:
- esate Lietuvos Respublikos pilietis;
- esate Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
- teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje;
- turite teisę gauti pagalbą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.
Pirminė teisinė pagalba gali būti neteikiama, jeigu:
- Jūsų reikalavimai bus akivaizdžiai nepagrįsti;
- tuo pačiu klausimu Jums jau buvo suteikta konsultacija;
- akivaizdu, kad advokato konsultaciją galite gauti nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba;
- kreipiatės ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
- piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.
Pirminės teisinės pagalbos teikimo sąlygos:
- Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į advokato Romualdo Juščiaus kontorą. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, asmeniui pranešamas kitas priėmimo laikas, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
- Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda.
- Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
- Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
Antrinė teisinė pagalba – tai valstybės garantuojama advokato pagalba teisminiame procese: dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, taip pat Jūsų interesų atstovavimas sprendžiant ginčą ne teisme.
Jei Jūsų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių ir:
• esate Lietuvos Respublikos pilietis arba
• Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba
• teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turite teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.
Yra du antrinės teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo – 50 procentų išlaidų kompensuos valstybė.
Svarbu. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti ir teisinė pagalba Jums jau yra teikiama daugiau kaip dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas, antrinė teisinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, teisėtai Lietuvoje ar Europos Sąjungos valstybėje gyvenantiems asmenims:
1. Nagrinėjant bylas baudžiamojo proceso tvarka:
• dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;
• neregiams, kurtiesiems, nebyliams ir kitiems asmenims dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalintiems pasinaudoti savo teise į gynybą;
• nemokantiems proceso kalbos asmenims;
• kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją;
• dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
• nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant;
• kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;
• kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;
• teisme pagreitinto proceso tvarka;
• kitais atvejais, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta ar kai įstatymų nustatytais atvejais gynėjo dalyvavimas yra privalomas.
2. nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3. asmenims, gaunantiems socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
4. asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose;
5. asmenims, pripažintiems nedarbingais arba sunkiai neįgaliais arba sulaukusiais senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjams (rūpintojams), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6. asmenims, pateikusiems įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių jie gali laisvai disponuoti tik dalimi savo turto ir pajamų, kuri neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti;
7. asmenims, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenims, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8. skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9. nepilnamečiams vaikams, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą;
10. nepilnamečiams vaikams, kai įstatymų nustatytais atvejais jie kreipiasi į teismą savarankiškai dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus tuos, kurie sudarę santuoką ar teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais);
11. nepilnamečiams vaikams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
12. asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
13. asmenims bylose dėl gimimo registravimo;
14. asmenims bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
15. vaiko tėvams, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas;
16. įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kompetentingai valstybės institucijai pateikusiam prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turinčiam šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojui (įvaikintojams) ar vaiko globėjui (rūpintojui), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;
17. kitiems asmenims Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
Dėl valstybės finansuojamo advokato paskyrimo kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, Vilties g. 10 (I a.), Klaipėda ( Tel./fax.: +370 700 00 191; el. p. [email protected] ), su prašymu, kurį Jums užpildyti gali padėti Advokato Romualdo Juščiaus kontora, teikianti pirminę teisinę pagalbą (kontaktai nurodyti aukščiau).
Jeigu Jūsų pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytus lygius, tuomet Jūsų pažeistas ar ginčijamas teises galėtų ginti privatus advokatas. Lietuvoje registruotų advokatų kontaktiniai duomenys yra skelbiami svetainėje www.advokatura.lt.
Daugiau informacijos galite gauti apsilankę interneto svetainėse: www.vgtpt.lrv.lt, www.teisis.lt
Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis. Jus neteisėtai atleido iš darbo ar laiku nesumokėjo darbo užmokesčio? Pavėlavote kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo? Norite išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo? Tačiau ką daryti, jei neturite teisinių žinių, nežinote kaip išspręsti kilusias teisines problemas, o kreiptis į privatų advokatą nėra finansinės galimybės. Tokiu atveju, galima pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.
Anksčiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų teikimas buvo administruojamas gyventojui atvykus į savivaldybę ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bei jos skyrius, arba teikiant dokumentus elektroniniu paštu. Galima pasidžiaugti, kad šiuo metu nebūtina tiesiogiai kreiptis dėl šių paslaugų suteikimo ir gyventojai gali savarankiškai pateikti prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo per teisinių paslaugų informacinę sistemą – TEISIS.
„Plėtojame lankstesnius ir patogesnius paslaugų teikimo būdus, kad gyventojai galėtų tvarkyti teisinius klausimus neišeidami iš namų. Ši sistema padės toliau tobulinti įstaigos darbą, tausoti žmonių laiką, o kilusi Pandemija tik patvirtino elektroninių paslaugų poreikį. Be abejo, tobulintinų sričių visuomet atsiranda, ypač dabartinėje visuomenėje, kur vis greičiau šiuolaikinės technologijos, naujovės leidžia modernizuoti daugelį paslaugų, didinti jų prieinamumą gyventojams patogesniais būdais, tačiau, tai nėra statiškas procesas, jis nuolat kinta ir skatina mus žvelgti į ateitį.“ – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė.
Prašymus, kitus dokumentus galima pateikti ir įprastais būdais, tačiau, nesant galimybės teikti dokumentų elektronine forma, asmenys gali kreiptis ir į savivaldybėse pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus, kurie per TEISIS sistemą padės užpildyti ir pateikti asmenų, pageidaujančių gauti nemokamas advokato paslaugas, vardu prašymus ir kitus dokumentus.
Šios paslaugos užsakymas elektroniniu būdu yra paprastesnis, greitesnis, nurodoma, kokius dokumentus būtina pateikti ir gyventojai gali stebėti paslaugos teikimo būseną bei matyti, kada ši paslauga bus suteikta. Prašymo ir kitų dokumentų formų tam tikri laukai užpildomi automatiniu būdu, todėl mažesnė paslaugos užsakymo pildymo klaidų tikimybė. TEISIS sistema gyventojams suteikia galimybę ne tik teikti užsakymus dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo elektroniniu būdu, gauti aktualią teisinę informaciją, pateikti nuomonę apie suteiktas paslaugas, bet ir interaktyviu būdu konsultuotis teisiniais klausimais su savivaldybėse teikiančiais nemokamą pirminę teisinę pagalbą specialistais.
Ne visais atvejais asmenims suteikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų yra būtina, ir tausojamos valstybės lėšos. Taip pat, ar būtina kilusius teisinius ginčus spręsti tik teisme, kai galima pasitelkti mediaciją – taikų ginčo sprendimo būdą, todėl gyventojams siūlomos vis didesnės galimybės spręsti problemas.
Šiuo metu nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 5 538,96 Eur per metus, o gaunantys iki 8 308,44 Eur per metus turi patys apmokėti pusę teisinės pagalbos išlaidų. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 7 616,07 Eur, o 50 procentų išlaidų apmokama, jei pajamos neviršija 11 357,22 Eur. Turto vertės normatyvas taikomas pagal asmens gyvenamąją vietą ir turimą turtą.
Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, asmenys, išlaikomi stacionariose globos įstaigose, asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai), asmenys, turintys pranešėjo statusą ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais.
TEISIS sistema leidžia greičiau įvertinti asmenų galimybes gauti paslaugą, kadangi daugeliu atvejų nereikia pateikti dokumentų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, statusą, todėl kviečiame gyventojus pasinaudoti šia sistema ir kreiptis dėl elektroninių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų TEISIS interneto svetainėje: www.teisis.lt.
Norėdami naudotis elektroninėmis paslaugomis, gyventojai turi patvirtinti savo asmens tapatybę, prisijungę per elektroninius valdžios vartus. Informaciją apie prisijungimą rasite čia.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos inf.
- Paskutinio atnaujinimo data: 2024-04-03