Mieste vis dažniau apsilanko neprašyti svečiai – šernai, kurie ne tik niokoja įvairias miesto teritorijas, bet ir gąsdina gyventojus. Nemenku galvos skausmu tapusi problema, skatina ieškoti sprendimų būdų ir reaguoti į susidariusią situaciją.
Bus vykdoma varyminė medžioklė
Žinoma, kad varyminė medžioklė galima tik nuo spalio 15 dienos, tačiau situacijai sparčiai blogėjant, Tauragės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su prašymu reguliuoti šernų gausą. Gavus teigiamą atsakymą nurodoma, kad medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones vykdys Medžiotojų klubo „Kurtinys“ nariai.
Varyminė šernų medžioklė prasidės spalio 2 dieną (šeštadienį) nuo 10.00 val., Oko miške. Šią dieną prie miško patruliuos policijos pareigūnai, patekimas į miško takus bus apjuostas STOP juostomis, tvorelėmis. Apie planuojamą vykdyti medžioklę taip pat informuos garsiniai pranešimai, kuriuos transliuos policijos atstovai. Siekiama užtikrinti maksimalų gyventojų saugumą, todėl spalio 2-ąją Oko miške ir jo prieigose prašoma nesilankyti.
Kiti atlikti veiksmai
Dėl šernų daromos žalos Tauragės rajono savivaldybė sušaukė Ekstremaliųjų situacijų komisiją, bendrauta su įvairiomis institucijomis, šaulių pagalba bandyta nustatyti šernų susibūrimo vietas, juos nubaidyti į mišką, Kartų parke dėlioti repelentai, naudoti garsiniai signalai.
„Naudojame garsines patrankas atbaidymui, bet, panašu, kad šernai į tai nekreipia dėmesio. Nebijo nei žmonių, nei garso patrankų. Kas juos prijaukino?“,– savo „Facebook“ paskyroje svarstė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.
Pastebima, kad šernų populiacija yra stipriai išaugusi, tačiau jų paplitimas miesto teritorijoje rodo ne tik padidėjusią populiaciją, bet ir pakitusį šernų elgesį dėl netinkamo žmonių elgesio, pavyzdžiui, laukinių gyvūnų šėrimo.
Dėl susidariusios situacijos savivaldybė taip pat svarstė tvoros įrengimo klausimą, konsultacijos kreipėsi į Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Jos viršininkas Vitalis Marozas pažymėjo, kad barjerų įrengimas nėra išeitis. Įrengus tvorą būtų užtvertas visas priėjimas prie Oko miško (apie 1,4 km), tikėtina, kad tai sukeltų daugiau nepatogumų nei atneštų naudos.
Aplinkos apsaugos departamento leidimas išduotas pagal šią schemą:
[ngg src=”galleries” ids=”108″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_crop=”0″]