Gamtos tyrimų centro mokslininkai pristatė 2026 metų Tauragės rajono gyvosios gamtos stebėsenos rezultatus. Ką svarbu žinoti kiekvienam gyventojui apie mūsų miškų gyvūniją, saugiausias vietas nuo erkių ir vandens telkinių būklę?.
Pavasarį mokslininkai ištyrė 23 skirtingus maršrutus (iš viso 130,7 km) ir įvertino kanopinių žvėrių populiaciją. Skaičiavimai rodo, kad Tauragės rajone gyvena apie 2583 stirnos, 2356 taurieji elniai, 535 briedžiai ir 70 danielių.
Didžiausias žvėrių tankumas užfiksuotas ten, kur miškas ribojasi su atviromis vietovėmis. Ypač mėgstami jaunuolynai ir kirtavietės – čia gyvūnai randa daugiausia maisto. Surinkti duomenys padės tiksliau nustatyti vietas, kuriose tikėtina didžiausia žala pasėliams ar miškams, todėl ūkininkai, miškininkai ir medžiotojai galės efektyviau planuoti apsaugos priemones.
Gegužės–birželio mėnesiais buvo patikrintos 42 gyventojų ir svečių dažnai lankomos rajono vietos. Iš viso surinktos 1132 miškinės ir pievinės erkės, tačiau rezultatai džiugina – net 17-oje tirtų vietų erkių neaptikta arba jų rasta itin mažai. Saugiausiomis pripažintos reguliariai šienaujamos teritorijos: Eičių, Tauragės miesto, Kartų bei Lauksargių parkai, Pagramančio piliakalnis, Skaudvilės ir Gaurės paplūdimiai, Taurų riedlenčių parkas. Tai įrodo, kad savivaldybėje vykdomas nuolatinis žolės pjovimas yra itin efektyvi prevencinė priemonė.
Tuo tarpu itin aukštas erkių gausumas užfiksuotas gilesniuose miškuose: Gaurės, Šilinės, Sakalinės, Tyrelių, Vaidilų, Pužiškės, Ringių ir Obelyno miškų masyvuose.
Rekomendacijos gyventojams: lankantis gamtoje patariama nenuklysti nuo įrengtų takų, naudoti apsaugos priemones, o grįžus – kruopščiai apžiūrėti kūną ir drabužius. Taip pat svarbu apsaugoti augintinius (naudoti specialius lašus, antkaklius ar tabletes), nes pievinės erkės šunims perneša pavojingą babeziozę, o ant kailio parneštos miškinės erkės gali perlipti ant žmonių.
Vandens telkinių kokybė buvo vertinama pagal maurabraginius dumblius, kurie auga tik švariame vandenyje.
Draudenių ežeras džiugina puikiais rezultatais – čia rastos net 8 šių retų dumblių rūšys. Tai patvirtina, kad prieš dešimtmetį atliktas ežero išvalymas davė ilgalaikį teigiamą efektą, o telkinio būklė išlieka gera.
Tramio II tvenkinio (buvusio molio karjero) ekologinė būklė taip pat įvertinta kaip potencialiai gera, jame aptiktos dvi maurabragių rūšys.
Šešuvies ir Jūros upėse šių dumblių neaptikta. Dėl šalia esančių dirbamų laukų ir ganyklų upių vanduo yra drumstesnis, jame daugiau ištirpusių medžiagų, todėl jų ekologinė būklė vertinama kaip vidutinė. Kitais metais tyrimus planuojama išplėsti ir papildomai patikrinti Jūros upės aukštupį.
Išsamią 2026 m. Tauragės rajono savivaldybės gyvosios gamtos monitoringo ataskaitą galima rasti savivaldybės interneto svetainės Aplinkosaugos skiltyje.
