„Miestas keistos būties nenusakomas niekaip…“, – taip Tauragę anuomet aprašė rašytoja Birutė Baltrušaitytė.
Tauragė – pasienio kraštas. 1567 m. čia veikė net karališkoji muitinė. Miestas visada buvo ribinėje pozicijoje, stipriai nukentėdavo vykstant karams, o pasaulinių karų metu buvo sugriautas iki pamatų. Esame ne tik pasienio rajonas, čia susikerta Lietuvos etnografinių regionų ribos, tranzitiniai keliai, čia ir dabar vyksta tarptautiniai mainai, kurie ypač pastebimi versle. Ilgą laiką šiame mieste gražiai sugyveno įvairių tautybių ir religinių konfesijų žmonės, kai kurios tautos karo metu ar po jo iš miesto repatrijavo, kai kurios buvo išnaikintos, tačiau neabejotinai visos paliko Tauragėje savo kultūros tradicijų, kurios ir šiandien neleidžia pamiršti senųjų miesto gyventojų.
Pavadinimas – aliuzija į tai, jog miestas ne tik įsikūręs pasienio zonoje, čia nuo seno vyko ir kultūriniai mainai tarp įvairių tautybių ir religinių konfesijų gyventojų. Spaudos draudimo metais per pasienio postą iš Prūsijos slapčia buvo gabenami lietuviški leidiniai, čia ėjo pagrindiniai knygnešių keliai. Tauragė – tai visų kultūrų muitinė!
Šiandien Tauragė yra atvira, drąsiai žengianti inovacijų keliu ir nebijanti pareikšti, kad pažaboję atsinaujinančius energijos išteklius (vėją ir saulę) tapsime žaliausiu Lietuvos miestu. Šiandien visame Tauragės rajone aktyviai veikia bendruomenės, jaunimas turi savo balsą, o kultūriniai renginiai pranoksta vienas kitą, todėl esame įsitikinę, kad užaugome ir turime tikslą 2023 m. nešti Lietuvos kultūros sostinės vėliavą ir papasakoti apie mūsų gražų kraštą ir jame vyraujančią kultūrų įvairovę visai Lietuvai.
O kaip Tauragę matote Jūs?
Jei turite idėjų projektui „Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“, pasidalinkite jomis šioje formoje: https://forms.gle/n9LR1ZMnKunbhB9UA arba siųskite el. paštu [email protected].
