Birželio 18 dieną Tauragėje lankėsi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Šio vizito metu ministrei pristatytas strategijos „Tauragė +“ įgyvendinimas.
Tauragės regiono savivaldybės parengė ir pradėjo įgyvendinti bandomąją funkcinės zonos plėtros strategiją „Tauragė+“. Strategija tapo Tauragės regiono naujojo 2021–2030 metų plėtros plano, kuris bus finansuojamas Regionų plėtros programos lėšomis, pagrindu. Pagal šią strategiją suplanuotais projektais ketinama pagerinti Tauragės regiono savivaldybių investicinį patrauklumą – įrengti ir modernizuoti pramoninių teritorijų infrastruktūrą Tauragėje, Jurbarke, Pagėgiuose ir Šilalėje; įrengti Tauragės pramonės rajono jungtis su magistraliniu keliu A12; sukurti integruotą regioninę viešojo transporto sistemą; įdiegti elektroninio bilieto sistemą; rekonstruoti Jurbarko ir Pagėgių autobusų stotis; įsigyti 5 elektrinius autobusus Jurbarke ir Šilalėje.
Taip pat ketinama pagerinti paslaugų prieinamumą vyresniojo amžiaus žmonėms, pritaikant nenaudojamas patalpas Pagėgių savivaldybės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei; įrengiant Bijotuose senelių globos namus; sukuriant vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, paslaugoms teikti reikalingą Jurbarko darželio-mokyklos „Ąžuoliukas“ infrastruktūrą; sukuriant elektrinių automobilių ir elektrinių autobusų įkrovimo infrastruktūrą Tauragėje, Jurbarke ir Pagėgiuose.
Šio bandomojo projekto metu išbandytas naujas strategijų finansavimo mechanizmas, kompleksiškai mobilizuojant skirtingų šaltinių finansinius išteklius ir paramos formas, plačią vietos partnerystę. Šis mechanizmas bus taikomas finansuojant naujuosius regionų plėtros planus. Projekto vertė – 18 849 067,72 euro, Vidaus reikalų ministerija iš sutaupytų lėšų numačiusi skirti papildomai 1 779 609,68 euro pradėtiems įgyvendinti projektams.
Penktadienio susitikimo metu pradedamas strategijos „Tauragė+“ naujas ir svarbus etapas. „Siekiame kartu susitarti dėl pirmųjų realių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų šiai strategijai įgyvendinti. Taip pat ieškoma sprendimų dėl pirmųjų realių investicijų, kurios bus pradėtos šiemet, nelaukiant būsimojo Europos Sąjungos fondų finansinio laikotarpio pradžios“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta ir gaisrinei saugai. Gaisrinė sauga yra tiesiogiai susijusi su žmonių gyvybių gelbėjimu, todėl būtina, kad ši saugos sistema veiktų sklandžiai ir efektyviai. Pastaruosius dešimt metų jai nebuvo skiriamas deramas dėmesys. „Suprantama, kad reikia ieškoti naujų sprendimų, remtis užsienio šalių praktika ir vykdyti pokyčius, nes vien lėšų skyrimas neveiksmingai sistemai būtų neracionalus“, – teigė A. Bilotaitė. Vienas pirmųjų žingsnių – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento struktūros peržiūra ir valdymo optimizavimas.
[ngg src=”galleries” ids=”54″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_crop=”0″]
