Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki balandžio 30 d., paskutinės Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo dienos, svarbu spėti pateikti dokumentus registruoti gręžinį Žemės gelmių registre.
Pasak LGT Duomenų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Redos Reipšleger, gyventojams vis dar kyla klausimų, kuo šulinys skiriasi nuo gręžinio. Tad reikia žinoti, kad tai du skirtingi įrenginiai – skiriasi jų konstrukcija ir teisinis reguliavimas.
Gręžinys:
- Gręžskylė apribota sienelėmis ir dugnu, viduje įmontuoti vamzdžiai.
- Skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams.
- Visi gręžiniai, įrengti Lietuvos Respublikos teritorijos sausumoje ir vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Baltijos jūroje, privalo būti registruoti Žemės gelmių registro gręžinių dalyje.
Šulinys
- Kastinė plati (dažniausiai 1–3 m skersmens) anga.
- Sienelės tvirtinamos betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis.
- Skirtas gruntiniam vandeniui pasiekti, dažniausiai vienam namų ūkiui.
- Registruojamas VĮ Registrų centre.
- Netaikomas gręžinių įteisinimo įstatymas.
„Gyventojai neretai klausia, ar reikia įteisinti „vandens adatą“ (dar vadinamą adatiniu gręžiniu, Abisinijos pompa, mini gręžiniu). Atkreipiame dėmesį, kad šis įrenginys naudojamas požeminio vandens gavybai, jis laikomas gręžiniu ir jam taikomi visi įteisinimo reikalavimai“, – sako R. Reipšleger.
Visą pagrindinę informaciją apie gręžinių įteisinimą galite rasti adresu – https://taurage.lt/greziniu-iteisinimas.
Toliau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kurie turėtų padėti išsklaidyti abejones, kylančias dėl gręžinių įteisinimo.
Kurie gręžiniai turi būti įregistruoti?
Visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre, nepriklausomai nuo sunaudojamo vandens kiekio.
Iki kada reikia gręžinį įteisinti?
Gręžinius įteisinti reikia iki 2025 m. balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas.
Ar įregistravus gręžinį reikės mokėti už išgautus požeminio vandens išteklius?
Asmenims, išgaunantiems iki 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti, mokėti už išgaunamą vandenį nereikės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas (kai išgaunama 10 m³ ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje).
Kas gali kreiptis dėl įteisinimo?
Kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, pats gyventojas, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, gali tiesiogiai pateikti reikalingus gręžinio įteisinimui duomenis Lietuvos geologijos tarnybai.
Kuriais atvejais leidimas nereikalingas?
Požeminio vandens išteklių naudojimui leidimas nereikalingas, jeigu asmuo namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą.
Taip pat leidimo nereikia, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Kaip gręžinį įregistruoti?
Įregistruoti gręžinį galima įkeliant duomenis į Žemės gelmių registrą naudojantis el. paslaugomis. Pildant paraišką reikės pateikti (atskirais failais pdf arba jpg formatais): savivaldybės paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos forma), savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (gręžinio apsaugos zona) 1-ąja juosta.
Taip pat galima kreiptis elektroniniu paštu [email protected] arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, pateikiant pasirašytą prašymą bei užpildant neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.
Detalią informaciją, kaip gręžinio duomenis įrašyti į Žemės gelmių registrą, rasite vaizdo klipe – čia ir parengtose instrukcijose – čia.
Kiek kainuoja gręžinio įteisinimas?
Kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, mokama vienkartinė 15 eurų įmoka.
Kai požeminio vandens išteklių naudojimui leidimas reikalingas, mokamos vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio.
Kas gresia neįteisinus gręžinio?
Tobulėjantys kontrolės įrankiai, turimi duomenys apie įrengtą centralizuoto viešojo vandens tiekimo sistemą susiaurina nelegalių gręžinių paieškos lauką, todėl anksčiau ar vėliau tokių gręžinių savininkai sulauks atitinkamų sankcijų. Pasibaigus terminui ir neįteisinus Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio asmuo privalės gręžinį likviduoti, taip pat jam bus paskirta bauda.
Kur kreiptis kilus neaiškumams?
Kilus klausimams kviečiame rašyti [email protected], skambinti telefonu +370 670 73333 arba kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir geodezijos vyriausiąjį specialistą Saulių Dragūną (tel. +370 674 78 019, el. paštu [email protected])
