Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ šiais metais atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo pakuočių atliekų rūšiavimą.
Nustatyta, kad atliekas visada rūšiuoja 36 proc., ne visada, bet dažnai 40 proc. 18 m. ir vyresnių žmonių. Remiantis minėta apklausa, gyventojų sąmoningumas tvarumo klausimais kasmet auga. Net kas antras Lietuvos gyventojas turi noro prisidėti prie aplinkos tausojimo, o tai padeda taupyti gamtos išteklius bei mažinti sąvartynus.
Daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių tautiečių savo pasirinkimą rūšiuoti motyvuoja supratimu apie atliekamą pilietišką pareigą. 25 proc. apklustųjų atliekų rūšiavimą supranta kaip asmeninį indėlį prisidedant prie kovos su klimato kaita. Dalis apklaustųjų nori rodyti teisingą pavyzdį savo vaikams, anūkams ar tėvams. Be to, jiems patinka rūšiuoti pakuočių atliekas, nes tai atitinka asmenines pažiūras bei įsitikinimus.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apklausiami žmonės gyvenantys įvairiuose Lietuvos miestuose, todėl tai leidžia vertinti rūšiavimo situaciją tiek atskirose Lietuvos miestuose, tiek visos šalies kontekste.
Įdomu, kad atsakymą „rūšiuoju visada“ dažnai rinkosi Kauno, Šiaulių, Alytaus ir Tauragės apskrityse, individualiose ar sublokuotuose namuose gyvenantys respondentai. Atsakymą „rūšiuoju dažnai“ daugiausiai pažymėjo dalyviai iš Marijampolės ir Utenos apskričių, gyvenantys daugiabučiuose namuose.
Deja, atsirado ir gyventojų, kurie nurodė nerūšiuojantys atliekų, o pagrindine to priežastimi įvardijo visuomenėje dar giliai įsitvirtinusį, bet vis labiau savo svorį prarandantį mitą, apie tai, kad nėra prasmės rūšiuoti, nes iš konteinerių atliekos yra pilamos į tą pačią šiukšlių mašiną. Likusioji dalis nerūšiuojančiųjų gyventojų nurodė, kad neturi tam tinkamų sąlygų arba tiesiog nemato prasmės bei nesupranta kam to reikia.
Mitas, kad išrūšiuotos atliekos yra supilamos į vieną šiukšlių mašiną yra vienas populiariausių, tačiau svarbu paminėti, kad dauguma antrines žaliavas surenkančių sunkvežimių turi atskiras sekcijas skirtingoms atliekų rūšims, tad nors antrines žaliavas surenka vienas automobilis, atliekos patenka į skirtingas talpas.
Svarbu paminėti, kad visos iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos keliauja į rūšiavimo centrą, kur yra atidžiai peržiūrimos ir perrūšiuojamos į daugiau nei 10 skirtingų rūšių.
Dar vienas džiuginantis faktas yra tai, jog net 79 proc. 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų stiklinę tarą nuo maisto produktų, kurios nepriima dabartinė taromatų sistema, visada arba dažnai rūšiuoja ir išmeta į stiklui skirtus konteinerius.
Asociacija „Gamtos ateitis“ sako, kad svarbu ne tik pats rūšiavimas, bet ir tvarų pakuočių gamyba. Svarbu tiek aplinkai draugiškesniais tampantys verslai, kurie savo produkcijai renkasi tvaresnes pakuotes, tiek vartotojai, kurie tas pakuotes įsigyja parduotuvėje kartu su pasirinktais produktais.
