Tauragėje prabėgo Europos paveldo dienos, kurias įprasmino unikalūs renginiai. Šių metų tema – „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ – suteikė progą tauragiškiams atrasti miesto istorijos ir kultūros paveldą pačiais įvairiausiais būdais.
Europos paveldo dienas atidarė festivalio „Kvadratu2024“ renginių ciklo „Trūkinėjanti atmintis“ dalis – Renatos Karvelis poetinis performansas „Gyvi pamatai“. Martyno Mažvydo mokyklos stadione, kur iki II pasaulinio karo stovėjo didžioji ir mažoji žydų sinagogos, iš baltais kombinezonais aprengtų žmonių kūnų, buvusių pastatų vietoje, suformuoti „gyvi pamatai“. Kvėpuojantys, kalbantys. Kostiumų baltuma simbolizavo kaulų baltumą – tai nuoroda į sovietinės ideologijos paveiktą ištrintą kolektyvinę lietuvių atmintį. Poetinio performanso „Gyvi pamatai“ metu skaityti kūriniai, kurie buvo užrašyti ant bendrakūros „Aš tave myliu“ tento 2023 metais. Šioje garsų ir žodžių samplaikoje laikinai atkuriama ikikarinė praeitis – Bažnyčių gatvė su žydų sinagoga. Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės lėšomis.
Nuotraukos – Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Kitą dieną Tauragės atgimimo aikštėje vyko edukacija-protmūšis „Atrask dingusią Tauragę“. Protmūšyje dalyvavo Jovarų pagrindinės mokyklos 8 a klasės mokiniai su istorijos mokytoja Ilona Sausiene. Pralaimėjusių nebuvo – visi apdovanoti prizais, nauja patirtimi ir gera nuotaika.
Nuotrauka – Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Atgimimo aikštėje taip pat vyko Tauragės istorijos žinias gilinančio filmo „Paslapčių tunelis“ peržiūra naudojant virtualios realybės akinius. Šio edukacinio užsiėmimo metu dalyviai, pasitelkdami interaktyvius komunikacijos būdus, įvairiapusiškai pažino tarpukario Tauragę. Nusikėlė į jos praeitį ir geriau įsiminė, kaip atrodė tam tikros Tauragės miesto istorinės vietos 1918–1945 m., susipažino su išskirtiniais miesto bruožais, įdomiausiais faktais, jau nebeegzistuojančiais to laikmečio pastatais. Analizavo religijos, kultūros, verslo ypatumus, įvertino įvykusius pokyčius Tauragės mieste bei pajuto istorinės epochos dvasią, naudodami virtualų turą „Dingusi Tauragė“. Aktyviai dalyvavo Jovarų pagrindinės mokyklos mokiniai.
Nuotrauka – Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Tą patį vakarą tauragiškiai (ir ne tik!) savo žinias, proto miklumą ir fizines galimybes išbandė interaktyviose orientacinėse varžybose „Tauragės paslaptys“. Žaidime dalyvavo net 22 komandos, kurias sudarė daugiau nei 100 dalyvių! Pirmąją vietą iškovojo komanda „Coca-Cola“, antrąją vietą – „Vaniliukės“, o trečiąją – „Šaikėnas“. Dar kartą sveikiname!
Vėliau sekė ekskursija „Paveldo objektai: kraštiečių lūpomis prabilusi Tauragės istorija“. Tai – pažintinės dienos kelionės maršrutiniu autobusu, ekskursijos dalyviai susipažino su Tauragės krašto žymiausiais objektais, išgirdo įdomias istorijas bei unikalias jų atsiradimo priežastis. Pasakojimus įgarsino Tauragės garbės pilietis, kultūrininkas Eugenijus Šaltis.
Kitą dieną Tauragės pilies menėse vyko dr. Marijos Drėmaitės paskaita „Tauragės banko rūmų architektas Arnas Funkas“. Dr. Marija Drėmaitė pasakojo apie Lietuvos bankų statybas Lietuvoje tarpukariu. Išskirtas faktas, kad tuo laikotarpiu buvo manyta, jog Tauragės banko rūmų pastatas neva bus per daug prabangus Tauragės apskrities miestui. Nepaisant šių abejonių ir daromo spaudimo architektai Mykolas Songaila ir Arnas Funkas savo sumanymo neatsisakė ir būtent todėl galime džiaugtis Tauragės banko rūmų pastatu savo mieste.
Nuotrauka – Tauragės krašto muziejus „Santaka“
Europos paveldo dienas vainikavo išvyka „Atminties kelias į tamsą“. Išvykos metu pagerbtas žydų aukų atminimas, lankytasi Antšunijos, Visbutų, Pužų, Gryblaukio, Batakių žudynių vietose. Prisiminta sunaikinta Tauragės žydų bendruomenė, uždegtos žvakės, padėti atminties akmenukai. Mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu.
1941 m. rugpjūčio mėnesį visoje Lietuvoje ir Tauragėje prasidėjo masiniai žydų areštai ir šaudymai. Apytikslė statistika teigia, kad Antšunijos masinių žudynių vietoje nužudyta apie 3000 žydų tautybės moterų, vaikų. Visbutuose nužudyta apie 900 vyrų- žydų ir keletas lietuvių. Tokiu būdu 1941 metais buvo visiškai sunaikinta gausi Tauragės žydų bendruomenė. Antšunijų žudynių vietoje marmuro plokštėje užrašyta „Jų vienintelė kaltė – jie buvo žydai, kurių protėviai šimtmečiais čia taikiai gyveno. Šioje žemėje jie rentė namus, buvo amatininkais, prekiautojais, gydytojais ir tikėjo į vieną Viešpatį Dievą. Jų atminimas liks amžiams.“
Per istoriją, prisiminimus visuomenėje auga ir suvokimas, kad genocidas yra ne tik žydų tragedija, bet ir visos Lietuvos netektis – prarastas intelektualinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis mūsų šalies potencialas.
Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.
Nuotraukos – Tauragės kultūros centras
Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami kultūros paveldo pažinimui skirti renginiai. Kasmet arti 200 organizatorių visoje Lietuvoje kviečia tyrinėti ir atrasti mūsų kasdienėje aplinkoje esantį kultūros paveldą.
Europos paveldo dienų renginių organizatoriai: Tauragės rajono savivaldybė, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Tauragės kultūros centras. Organizatoriai dėkoja renginio rėmėjams: kavos studijai „Respublica“, restoranams „KINGS“, „Starpizza“, „Šaukštelio studija“, Tauragės kraštotyros draugijai, Tauragės autobusų parkui ir VšĮ „Šou Imperija“.
