Tauragės rajone registruotos 35 kaimiškos ir 7 miesto bendruomenės ir taip pat dvi vietos veiklos grupės – kaimo ir miesto. Šiemet bendruomenių programoje numatyta 200 tūkst. eurų. Jau paskirstyta apie 60 tūkst. eurų. Šia suma finansuojama daugiau kaip 70 projektinių veiklų.
,,Bendruomenių tikslas – suburti kiekvienoje gyvenamojoje teritorijoje gyvenančius ar dirbančius asmenis, kurie palaikytų ypač tvirtu
s bendruomenės narių tarpusavio ryšius. Mes norime, kad bendruomenės ne tik stiprėtų, bet ir užmegztų glaudesnius tarpusavio ryšius, dalindamosi gerąja patirtimi, idėjomis, kartu galėtų rengti ir įgyvendinti projektus, dalyvauti renginiuose. Bendruomenių aktyvas turtina kaimo kultūrinį gyvenimą, įtraukia į renginius, projektus ir kitą socialinę veiklą” – teigia Tauragės rajono mero pavaduotoja Virginija Eičienė.
Gyvename tarp žmonių ir su žmonėmis. Nuo mūsų tarpusavio bendravimo priklauso didelės ir mažos sėkmės, atsiveria kūrybinės galimybės. Šiandien bendruomeniškumo kūrėjas ir įkvėpėjas yra bendruomenės. Kaip sekasi Tauragės rajono bendruomenės, kalbamės su Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičiene.
Gerbiama Virginija, neseniai buvo paskirstytas finansavimas Tauragės rajono bendruomenėms, į ką labiausiai buvo orientuojamasi vertinant pateiktus projektus ir kaip tie projektai prisidės prie rajono plėtros?
Tauragės rajone registruotos 35 kaimiškos ir 7 miesto bendruomenės ir taip pat dvi vietos veiklos grupės – kaimo ir miesto. Šiemet bendruomenių programoje numatyta 200 tūkst. eurų. Jau paskirstyta apie 60 tūkst. eurų. Šia suma finansuojama daugiau kaip 70 projektinių veiklų.
Jau metai po metų vienas iš Tauragės rajono savivaldybės prioritetų – prisidėjimas prie projektų, finansuojamų iš kitų fondų. Šiemet finansavimą jau gavo penkios bendruomenės iš Žemės ūkio ministerijos priemonės, skatinančios kaimo bendruomenių veiklą. Bus įsigytos priemonės viešosioms erdvėms prižiūrėti, poilsio erdvės sukūrimas bei klojimo teatro įkūrimas. Pritraukta apie 20 tūkst. eurų. Savivaldybės prisidėjimas prie šių projektų – apie 3 000 eurų.
Apie pusę bendruomenių turi savo patalpas, naudojamas pagal panaudos sutartį. Tad didžioji dalis lėšų skiriama šių patalpų priežiūrai, jaukumui ir, žinoma, komunalinėms paslaugoms užsimokėti.
Džiaugiamės bendruomenių organizuojamais tradiciniais renginiais, akivaizdžiai parodančiais žmonių bendrystės svarbą. Tad matome, kad tikrai reikia šiuos renginius finansiškai palaikyti. Žinoma, atsižvelgiama į idėjos reikalingumą, Lietuvoje patvirtintus prioritetus, bendruomenės gyventojų socialinių grupių išskirtinumą ir išliekamąją vertę.
Tačiau yra ir kita nuomonė, tvirtinanti, kad bendruomenių finansavimas – nereikalingas pinigų švaistymas, nes bendruomenių įgyvendinami projektas labiau orientuoti į šventes, renginius, kas neturi išliekamosios vertės? Ką Jūs apie tai manote?
Nepritariu šiai nuomonei, nes kas yra išliekamoji vertė be žmonių. Juk ir yra pagrindinis bendruomenių tikslas – suburti kiekvienoje gyvenamojoje teritorijoje gyvenančius ar dirbančius asmenis, kurie palaikytų ypač tvirtus bendruomenės narių tarpusavio ryšius. Mes norime, kad bendruomenės stiprėtų ne tik pačios viduje, bet ir užmegztų glaudesnius tarpusavio ryšius su kitomis bendruomenėmis, dalindamosi gerąja patirtimi, idėjomis, kartu galėtų rengti ir įgyvendinti projektus, dalyvauti renginiuose. Jų aktyvas turtina kaimo kultūrinį gyvenimą, įtraukia į renginius, socialinius projektus ir kitą socialinę veiklą. Karantinas parodė, kaip greitai gali viskas pasikeisti – kad ir kokios gražios mūsų aikštės ar kultūros rūmai, bet nėra žmonių juose… Manau, viskas reikalinga, kas kuriama. Ir bendruomenių patalpos, ir aikštynai, ir, žinoma, tose erdvėse vykstantys užsiėmimai bei renginiai.
Kokiais ankstesniais bendruomenių projektais galite pasidžiaugti?
Džiaugiamės visa projektine bendruomenių veikla, nes matome, kaip bendruomenės auga, stiprėja. Keičiasi viešosios erdvės, renginių kokybė. Daugelis bendruomenių jau atsinaujino patalpas, įsirengė poilsio, vaikų žaidimo, sporto aikšteles. Įsigijo priemonių šioms erdvėms prižiūrėti. Dar labai svarbu, kad kuriamos darbo vietos, skatinamas socialinis verslumas. Keletas tokių projektų: Kesčių bendruomenėje „Elbenta“ – kulinarinio paveldo patiekalų gamyba; Dacijonų bendruomenė ir Eičių bendruomenė „Karšuva“ įsigijo autobusiukus, kuriais teiks pavėžėjimo paslaugas. Bendradarbiaujant kartu su Mažonų seniūnija ir Tauragės rajono savivaldybe, baigiamas įgyvendinti Pagramančio bendruomenės centro ,,Gramančia“ projektas. Tai daugiafunkcinio paslaugų centro įkūrimas. Iki centro užbaigimo liko vos vienas žingsnis. Centre planuojama apgyvendinti 22 senyvo amžiaus žmones, suteikiant jiems visas reikalingas socialines paslaugas.
Kaip savivaldybė skatina bendruomenių aktyvumą ir nuo ko priklauso aktyvumas?
Noriu pasidžiaugti, kad lankantis bendruomenėse, junti jose vyraujantį puikų mikroklimatą. Ir tai visai nepriklauso nuo bendruomenės dydžio. Viskas priklauso nuo žmonių, kuriems rūpi, kaip ir kokioje aplinkoje mes gyvename, aktyvumo. Bendruomenių aktyvumą labai didelę įtaką turi ir pirmininko asmenybė, pasiūlymai bei jų įgyvendinimas.
Antri metai tęsiame bendruomenės pirmininkų motyvavimą. Kiekvienas pirmininkas turi galimybę gauti kompensaciją už patirtas kanceliarines, kuro ir pan. išlaidas. Tai jie labai vertina.
Mūsų savivaldybėje patvirtintos finansavimo programos ir joms skiriamos lėšos pačios kalba apie bendruomenių aktyvumą. Jei 2015 metais bendruomenių programoje buvo patvirtinta 22 600 eurų, tai jau 2020 metais jos išaugo iki 200 000 eurų.
Pastaruoju metu skatinama nevyriausybiniam sektoriui perduoti dalį paslaugų, kaip vertinate tokius siūlymus? Paminėjote Pagramančio bendruomenės įgyvendinamą projektą, skirtą socialinėms paslaugoms teikti, bet gal tokių pavyzdžių yra ir daugiau?
Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis yra vienas iš Tauragės rajono savivaldybės prioritetų, mažinant socialinę atskirtį. Savivaldybėje kuriama palanki aplinka NVO veiklų plėtrai. Iš savivaldybės biudžeto skiriamas finansavimas NVO veiklų stiprinimui, tikslinių projektų įgyvendinimui, gebėjimų, reikalingų viešosioms paslaugoms teikti bei savanoriavimo įgūdžiams tobulinti. Mūsų rajone daugelis NVO tikrai įrodė, kad gali teikti įvairias paslaugas gyventojams. Rajone turime 12 vaikų dienos centrų. 7 iš jų įsteigti bendruomenių. Jie sėkmingai veikia ir yra vaikų mėgstami. Perkame pirties paslaugas, ypatingai modernios patalpos perduotuos jaunimo organizacijai jaunimo centro veiklai, miesto vietos veiklos grupei „Tauragės bendruomenių namai“.Ir toliau skatiname bendruomenes padėti seniūnijoms teikianti socialines, pavėžėjimo, viešųjų erdvių priežiūros ir kt. reikalingas paslaugas. Norisi kad ši naujovė stiprintų bendruomenes.
Kokią įtaką bendruomenių veiklai padarė karantinas? Kokias jų veiklos patirtis pastebite?
Jei renginių metu žmonių bendrystė patiriama per pramogas, linksmą pabuvimą, bendravimą, karantino metu bendruomenes dar labiau priartino prie pagalbos žmonėms. Tikrai stebėjome kaip ir kurios bendruomenės bendradarbiavo su savivaldybės administracija, seniūnijomis, viešindami aktualią informaciją, išvažinėdami maistą ir kitas reikalingas priemones vienišiems gyventojams, rūpinosi vaikų dienos centro vaikų maitinimu ir kt.
Tampa tradicija teigti, kad kur gyveni, ir esi tos bendruomenės narys, ar pastebite rajone bendruomeniškumo didėjimą?
Palyginti bendruomenių renginius ir nuveiktus darbus jų įsikūrimo pradžioje ir dabar, drąsiai galiu teigti, kad bendruomenės auga, stiprėja ir gausėja savo narių skaičiumi. Smagu matyti pilnas aikštes žmonių renginių metu, būrius besidarbuojančius pavasarinėse talkose ir kitur. Džiaugiuosi, kad turime daug veiklių žmonių, kuriems rūpi, kaip mes gyvename, kur gyvename ir ką perduosime ateinančioms kartoms.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Karolina Baltmiškė
Interneto svetainė ,,Mano kraštas“
