Vakar Tauragės rajono savivaldybės administracijoje lankėsi Švietimo mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius bei Švietimo kokybės bei regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Miniserijos atstovai pristatė mokyklu tinklo stiprinimo kryptis, atsakė į švietimo bendruomenei kilusius klausimus.
Savo pristatymą viceministras Ramūnas Skaudžius pradėjo nuo pagyrų Tauragei. Pasak viceministro, Tauragė yra aktyvi savivaldybė visose srityse ir švietimas nėra išimtis.
Pristatymo metu aptarta, kodėl reikia stiprinti ugdymo kokybę, pristatytos pakitusios mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykės. Pakeitimai priimti siekiant sukurti geriausias sąlygas visiems mokiniams kokybiškai mokytis, o mokytojams – dirbti atitinkamais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus.
Vyriausybės sprendimo dėl mokyklų tinklo stiprinimo tikslas – sumažinti kokybės skirtumus tarp mokyklų, pagerinti kokybiško ugdymo prieinamumą, užtikrinti mokiniams dalykų ir būrelių pasirinkimą.
Mažose klasėse III–IV gimnazijų klasių mokiniai neturi daug variantų, ką rinktis iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo, renkasi tik minimumą, kurį išgali pasiūlyti mokykla. Nedidelės ir popamokinių užsiėmimų pasirinkimo galimybės. Į nedideles mokyklas sunku pritraukti mokytojų, nes nėra galimybės sudaryti tenkinantį darbo krūvį – daugelis dirba mažesniu nei pusės etato krūviu, todėl negali gauti gero atlyginimo. Mokytojui 0,9 etato ir didesnis krūvis dažnai susidaro tik tada, kai mokykloje mokosi apie 400 ir daugiau mokinių.
Jungtinės klasės ir pokyčiai nuo rugsėjo 1 dienos
Šiuo metu apie 3700 mokinių mokosi jungtinėse klasėse. Tokiose klasėse pastebimi ryškūs mokinių pasiekimų netolygumai Vyresniosioms klasėms yra sudaromos ribotos galimybės rinktis mokomuosius dalykus (biologiją, informacines technologijas ir kt.) Mokytojai neturi galimybes dirbti pilnu etatu.
Nuo rugsėjo 1 dienos nebus formuojamos jungtinės 5–8 klasės, kai kartu mokosi skirtingų klasių mokiniai.
5–8 klasėje turėtų mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. Gali pasitaikyti atskirų atvejų, kai mokyklos vienoje klasėje mokinių skaičius mažesnis negu 8 mokiniai. Tokiu atveju tą vieną klasę bus galima formuoti ir finansuoti savivaldybės lėšomis.
Kodėl reikia keisti mokyklų tinklą?
Pasak ministerijos atstovų, mokyklų tinklas kinta dėl demografinių priežasčių. Kasmet duris atveria keliomis dešimtimis mažiau mokyklų, ypač kaimiškose vietovėse.
Ugdymas nėra tik mokymas skaičiuoti ir rašyti. Tai ir socialiniai įgūdžiai, bendravimas su kitais, būreliai, akiračio plėtra. O tam reikia daugiau vaikų, modernių mokymo priemonių, sporto salių, atskirų dalykų mokytojų. Visa tai neįmanoma labai mažoje mokykloje, vaikui nesudaromos galimybės tobulėti ir pasiekti tokių pačių pasiekimų kaip jo bendraamžiams didesnėje ir aprūpintoje mokykloje.
Mažoje mokykloje neužtikrinama ir švietimo pagalba. Tam, kad mokykla turėtų psichologo, socialinio pedagogo ar kito švietimo pagalbos specialisto etatus, joje turėtų mokytis 400 vaikų. Neretai mažesnėse mokyklose šie specialistai dirba dalimi etato, bet ten, kur vaikų tik keliolika visoje mokykloje, – specialistų pagalba tampa sunkiai prieinama.
Kaip vaikai pasieks toliau esančias mokyklas?
2022 m. valstybės biudžete mokiniams pavėžėti numatyta 6 mln. Eur, dar 5 mln. Eur skiriama savivaldybių iniciatyvoms stiprinti mokyklų tinklą – šias lėšas taip pat galės naudoti mokiniams pavėžėti, taip pat numatyti kitas priemones, gerinančias ugdymo kokybę. Mokiniams pavėžėti numatytos lėšos bus paskirstytos savivaldybėms, o savivaldybės spręs, ar joms pirkti autobusus, ar pirkti pačią paslaugą, ar apmokėti kelionės į mokyklą išlaidas.
[ngg src=”galleries” ids=”171″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_crop=”0″]
