Įtraukusis ugdymas šiandien Lietuvoje yra viena iš dažniausiai aptariamų temų. Nors Tauragės rajono ugdymo įstaigoms tai nėra naujiena, tačiau džiaugiamės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jūratės Veisienės palaikymu ir galimybe iš arčiau susipažinti su Italijos švietimo sistema. Tai šalis, skaičiuojanti daugiau nei 40 metų įtraukiojo ugdymo patirtį.
Vizito metu siekta susipažinti su Italijos švietimo sistema, mokyklų patirtimis įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. EIP Nacionalinės švietimo bendruomenės prezidentė Anna Paola Tantucci suorganizavo tris vizitus į skirtingas Romos ugdymo įstaigas. Aplankėme Instituto Comprensivo Loredana Campanari, Claudio Abbado Primary ir Secondary School bei Caetani Secondary High School mokyklas.
Išsilavinimas Italijoje yra privalomas nuo 6 iki 16 metų ir nemokamas. Švietimo sistema suskirstyta taip: lopšelis-darželis (vaikams nuo 3 iki 6 m.), pradinė (vaikams nuo 6 iki 11 m.), pagrindinė (nuo 11 iki 14 m.) mokykla. Baigdami mokyklą mokiniai laiko valstybinius egzaminus. Jų tikslas – patikrinti žinias, gebėjimus, kompetencijas (du testai raštu ir pokalbis). Išlaikius egzaminus galima patekti į vidurinę mokyklą arba regioninę profesinio mokymo įstaigą. Vidurinė mokykla-licėjus skirta 14–19 m. mokiniams. Profesinio mokymo sistemai priklauso aukštosios mokyklos, technikos ir profesiniai institutai bei regioninis 3-4 m. trukmės profesinio mokymo centras, skirtas jaunimui, baigusiam pirmąją mokymo(si) pakopą.
Kalbant apie Italijos švietimo sistemą reikia pabrėžti, kad ji organizuojama vadovaujantis švietimo įstaigų savarankiškumo principais. Valstybė turi išimtinę įstatymų leidžiamąją kompetenciją dėl bendrųjų švietimo taisyklių ir nustatant esminius veiklos lygius. Valstybė apibrėžia pagrindinius principus, kurių regionai (jų yra 20) turi laikytis įgyvendindami savo krašto strategiją. Pastarieji turi lygiagrečią įstatymų leidžiamąją galią švietimo klausimais ir išskirtinę galią švietimo ir profesinio rengimo klausimais. Italijos švietimo įstaigos turi mokymo, organizacinį ir mokslinių tyrimų, eksperimentavimo ir plėtros savarankiškumą.
Italijoje įtraukusis ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose įteisintas nuo 1971 m. Dar po šešerių metų šalies vyriausybė panaikino specialiąsias mokyklas. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui individualiai ugdytis pagal jų galimybes ir poreikius bendrojo ugdymo mokyklose. Taip užtikrinamas ugdymosi prieinamumas, švietimo pagalba ir lygios galimybės.
Mokyklose sėkmingai įgyvendinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Pagal poreikį vaikui pritaikomas individualus mokymo(si) planas ir tik 3 proc. mokinių nėra ugdomi mokyklose, o paliekami reabilitacijos centruose. Lengvų arba vidutinių specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai turi teisę į bet kokį išsilavinimą pagal bendrąsias programas. Įtraukiama visa klasė (mokinys dirba klasėje su visais), kur yra vienas, du ar daugiau SUP mokinių. Su jais dirba specialusis pedagogas ir mokytojo asistentas. Darbui su SUP mokiniais Italijoje buvo įsteigta specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pagalbos mokytojo-specialiojo pedagogo pareigybė.
Apibendrindami susitikimus su kolegomis iš Italijos priėjome išvados, jog įtrauktis švietime nėra baigtinis procesas ir nė viena pasaulio šalis nėra pasiekusi šimtaprocentinės įtraukties. Tai nuolatinis procesas. Neįmanoma ir net nebūtina iš anksto nuspėti, koks vaikas su kokiais poreikiais ateis į mokyklą, neįmanoma būti pasiruošus visiems atvejams. Dažniausiai sprendimus dėl ugdymo organizavimo priimsime jau turėdami konkrečią informaciją apie konkretų vaiką, jo poreikius ir galimybes. Svarbiausia, kad visi rajono ugdymo įstaigų vadovai kartu su savo komandomis pasirengę iššūkius paversti vaiko sėkmės istorijomis. Už nepakartojamas emocijas dėkoju bendrakeleiviams, o Juditai Prialgauskaitei už visokeriopą pagalbą organizuojant kelionę.
Dalia Pukelienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos direktorė, LMVA Tauragės skyriaus pirmininkė
