Skaudvilės seniūnija

Skaudvilės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2005 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 479.

Skaudvilė istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais buvo nuspręsta naujajame herbe pavaizduoti svertuvą. Tai įrankis ne viename Lietuvos regionų dar ir šiandien vadinamas iš baltarusių kalbos kilusiu žodžiu ,,bezmėnas“ , kuriuo turguose ir dabar tebesveriamos prekės. Šiuo simboliu norima parodyti, jog miestas augo ir vystėsi prekybos dėka.

Simbolių kalboje svertuvas- pusiausvyros, teisingumo, tvarkos ir viešosios teisės emblema. Krikščioniškame mene labai paplitęs arkangelo Mykolo , svertuvu sveriančio sielas , paveikslas. Saliamono išminties knygoje sakoma ,,Klaidingos svarstyklės – atgrąsios Viešpačiui, o teisingas svoris – priimtinas Jam“ .

Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę.

Dailininkas Alfonsas Čepauskas parengė Skaudvilės herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. lapkričio 24 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 330) .

HERBO APRAŠYMAS. Raudoname lauke vaizduojami du auksiniai sukryžiuoti svertuvai.

SVARBIOS SKAUDVILĖS ISTORIJOJE DATOS

• 1253 – pirmą kartą paminėtas Karšuvos vardas
• 1760 – rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Skaudvilės vardas
• 1797 – pastatyta RK Šv.Kryžiaus bažnyčia
• 1804 – įkurta Skaudvilės parapija
• 1820 – pradeda veikti parapijinė mokykla
• 1827 – pastatyta evangelikų – liuteronų bažnyčia
• 1852 – Skaudvilėje lankėsi vyskupas Motiejus Valančius
• 1910 – pastatyta medinė gaisrinė
• 1915 – nutiestas siaurasis geležinkelis
• 1918 – vėl pradeda veikti lietuviška pradinė mokykla – IV skyrių
• 1919 – Vilniaus gatvėje bermontininkai sušaudo tris stulgiškius
• 1930 – pastatyta naujoji gaisrinė miesto centre
• 1936 – pradeda veikti VI skyrių pradinė mokykla
• 1937 – Skaudvilės gaisras
• 1937 – įsteigta valsčiaus ambulatorija
• 1937 – atidaroma viešoji biblioteka
• 1941 – sunaikinama žydų bendruomenė
• 1944 – įsteigiama gimnazija
• 1948 – įsteigti kultūros namai
• 1951 – Vasario 16 d. moksleiviai kaip protestą iškelia Lietuvos trispalvę
• 1960 – mokykla pereina į naujas patalpas
• 1964 – atveria duris nauji kultūros namai
• 1975 – išsilieja 20 ha dydžio užtvanka
• 1988 – išrenkama Skaudvilės Sąjūdžio taryba
• 1992 – pašventinamos rezistentų kapinaitės
• 2003 – paminėtas Karšuvos vardo pirmą kartą paminėjimo 750 metų jubiliejus
• 2004 – paminėtas Skaudvilės parapijos įkūrimo 200 metų jubiliejus
• 2005- patvirtintas Skaudvilės herbas
• 2010- Skaudvilės vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 250 metų jubiliejus
• 2018 – įrengta poilsio, laisvalaikio ir sveikatinimo  zona prie Skaudvilės tvenkinio

SKAUDVILĖS STATUSAS

• Po 1861 žemės reformos – valsčius
• 1915 -1919 – apskritis /Kreiz/
• 1919 -1950 – valsčius
• 1950 -1962 – Skaudvilė – rajono centras
• 1962 – 1990 – Skaudvilės miestas ir Skaudvilės apylinkė atskiri vienetai
• 1990 – 1995 – Skaudvilės miestas ir apylinkė
• Nuo 1995 – 2003 m. vasario 1 d. – Skaudvilės seniūnas
• 2003 m. vasario 1 d. – Skaudvilės seniūnija

ISTORIJA

Skaudvilė (Tauragės r. sav.) įsikūrusi apie 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, prie Ančios upės ir kairiojo jos intako Inkstilo. Miesto vardo kilmė – asmenvardinė, nes 1645 m. Batakių valsčiaus dokumente asmenvardis Skaudvilis, -as minimas 19 kartų. Skaudvilė 1861–1950 metais – valsčiaus, 1916–1919 metais – apskrities, 1950–1962 metais – rajono, nuo 1995 m. – seniūnijos centras. 1950 m. gavo miesto teises.

Senovėje Skaudvilės apylinkės priklausė Karšuvos žemei. Kad vietovėje gyventa nuo seno, liudija ir 1936 metais rastas sidabro dirbinių lobis. Jis datuojamas 14 a. Taigi tuometiniai gyventojai neabejotinai palaikė prekybinius ryšius su kaimynais. Gyvenvietės buvimą patvirtina ir dabartinio miesto teritorijoje esantis Nosaičių (Papkalnio) piliakalnis. Tikėtina, jog 18 a. viduryje prie dvaro jau buvo įsikūręs kaimas. 1766 m. jame veikė kelios karčiamos, evangelikų liuteronų konfesija. Apie 1770 m. būta ir medinės koplyčios. 18 a. antroje pusėje Skaudvilės dvaras priklausė Raseinių apskrities bajorų maršalkai I. Micevičiui. Kaip rašoma ,,Elenchus omnium ecclesiarum…“, 1797 m. dvarininko lėšomis baigta statyti medinė, kryžiaus formos, šiaudais dengta Šv. Kryžiaus bažnyčia. 19 a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, kurioje 1820 m. mokėsi 28 vaikai. 1804 m. I. Micevičius skyrė maldos namams valaką ir 3 margus žemės, 3 000 rublių beneficijos, o vyskupas J. Giedraitis suteikė bažnyčiai parapijos teises. Miestelyje veikė ir Evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios buvo ir mokykla.