Žygaičių seniūnija

2005 m. liepos 19 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas, kuriame pavaizduotas raktas ir kardas.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žygaičių kaimas minimas 1561 m. Tuo metu kaimui priklausė 17 valakų žemės, buvo 15 kiemų, viena smuklė. Kad šiose vietose gyvenama nuo seno, liudija čia rastos akmeninės įmovinės, kurios saugomos Kauno muziejuje. 1932 m. ūkininkas Vincas Merkelis, kasdamas Ežeruonos upės krante, rado puodą su sidabriniais ir variniais pinigais, datuojamais 1626 ir 1671 metais. Pinigai priklausė Lenkijos–Lietuvos kunigaikštystei. Ežeruonos krante, greta statomos klebonijos, rasta akmeninio liūto galva.

Žygaičiai – miestelis Tauragės rajono šiaurės vakaruose, prie kelio Tauragė–Vainutas. Žygaičiuose yra šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1863 m.), gimnazija, paštas, ambulatorija, bendruomenės centras. Žygaičių seniūnijoje veikia šios bendruomenės: Žygaičiuose – „Žygava“, Sartininkuose – „Sartupietis“, Aukštupiuose – „Aukštadabrupis“, Kęsčiuose – „Elbenta“, Draudeniuose – „Draudežeris“, Šikšniuose – Šikšnių kaimo bendruomenė ir Būdviečių kaime – Būdviečių kaimo bendruomenė.

Per seniūniją teka Ežeruonos upė ir jos intakai Balčia, Kerupys, Ringė, Tyrelupis, Elbertas, Dabrupis.
Pirmąją medinę Romos katalikų bažnyčią 1608 m. Žygaičiuose pastatė Kerbedys. Apie XIX a. vidurį bažnyčia buvo žaibo sudeginta, o 1861 m. Vincento Norvaišos rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Žygaičių bažnyčia – neogotikinė, trijų altorių. Altoriai mūriniai, su skulptūromis. Bažnyčios bokšte – du varpai, vienas lietas 1772 metais, antrasis – 1785 metais Varšuvoje. Bažnyčios šventoriuje tebestovi 1934 metais statyta betoninė koplytėlė.

Sartininkuose yra medinė Romos katalikų bažnyčia, statyta 1787 m. Altoriuose – XIX a. tapyti paveikslai. Bažnyčioje yra liaudies meistrų tapytos stacijos, Nukryžiuotojo skulptūros. Bažnyčios šventoriuje yra liaudiškos architektūros varpinė su dviem 1928 metais lietais varpais. Šventoriuje yra originalus 5 m aukščio akmeninis reljefinis kryžius, statytas 1886 metais.

Visbaruose buvę du dvarai. Dvarų pastatai neišliko. Išlikusios dvejos neveikiančios kapinės. Vienose jų išlikęs geležinis ir medinis kryžiai, medyje buvusi koplytėlė su Rūpintojėlio skulptūra, kurią 1893 m. perėmė Liaudies buities muziejus. Antrosios kapinės atsirado XVIII a., kada jose Visbarų dvaro savininkas Gimbutas iš lauko akmenų ir plytų pastatė koplyčią. Koplyčioje ir greta jos buvusios kriptos, yra išlikęs vienos kriptos antkapinis akmuo. Čia 1764 metais palaidotas Gimbuto sūnus. Po Pirmojo pasaulinio karo koplyčia sunyko, buvo išplėštos kriptos. Dabar koplyčia restauruota.
Visbaruose gyveno dievdirbys Juozas Dapkus (1908–1986). Jo darbai paplitę aplinkiniuose kaimuose.
XIX a. pabaigoje Žygaičiai tapo lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą centru. Spaudos draudimo metais per sieną perneštos knygos buvo slepiamos Žygaičiuose pas kunigą V. Norvaišą. Žygaičiuose lietuviškas knygas platino Antanas Keršulis. Kunigas V. Norvaiša už lietuviškų knygų platinimą ir 1863 m. sukilimo rėmimą 1870 metais žandarų suimtas ir ištremtas į Tomsko guberniją. Balskų girininkijoje buvo aptikta knygnešio Šepučio žūties vieta ir įamžinimas pušyje „1886 metai“. Pušies dalis su data perkelta į Žygaičių mokyklos kraštotyros muziejų.

Žygaičiuose 1861 metais mokykla veikė smuklėje, o vėliau buvo perkelta į Gaudaičių kaimą. 1863 m. įsteigta valdiška pradžios mokykla, joje mokėsi 58 vaikai. Dabar Žygaičiuose veikia gimnazija.

• Žygaičių seniūnijos veiklos nuostatai

• • • tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;
    • registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis Savivaldybės administracijos direktoriui;
    • Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą;
    • dalyvauja organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu, seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas;
    • dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;
    • dalyvauja organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą, vykdo atliekamų darbų priežiūrą ir apskaitą, atsako už racionalų lėšų ir darbo išteklių panaudojimą;
    • dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, įgyvendinant socialinės paramos funkcijas;
    • renka ir Savivaldybės merui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;
    • dalyvauja organizuojant Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, Savivaldybės tarybos, mero, seniūnaičių rinkimus ir referendumus;
    • dalyvauja organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
    • dalyvauja organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;
    • dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;
    • dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;
    • dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
    • skatina gyventojus socialinei ir edukacinei veiklai;
    • organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą;
    • organizuoja želdinių priežiūrą;
    • organizuoja kapinių priežiūrą;
    • teikia viešąsias paslaugas, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo savivaldybės tarybos sprendimu;
    • valdo, naudoja ir disponuoja Savivaldybės administracijai patikėjimo teise perduotą ir seniūnijoje apskaitomą turtą Savivaldybės tarybos ar (ir) administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;
    • vykdo arba dalyvauja vykdant viešuosius pirkimus savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;
    • atlieka arba dalyvauja atliekant darbų saugos ir sveikatos funkcijas administracijos direktoriaus nustatyta tvarka;
    • teisės aktų nustatyta tvarka tvarko seniūnijos finansinę apskaitą, rengia finansinės atskaitomybės ataskaitas ir jas teikia Savivaldybės administracijai;
    • dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka tvarko archyvinius dokumentus ir atiduoda juos saugoti;
    • neviršydama savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
    • tvarko priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;
    • tvarko seniūnijos darbuotojų (išskyrus seniūno) asmens bylas, rengia teisės aktų projektus ir kitus su personalu susijusius dokumentus, tvarko duomenis Valstybės tarnautojų registre ir Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje, vykdo kitas teisės aktuose numatytas su seniūnijos personalu susijusias veiklas;
    • vykdo kitas Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.