Žygaičių seniūnija

2005 m. liepos 19 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas, kuriame pavaizduotas raktas ir kardas.

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žygaičių kaimas minimas 1561 m. Tuo metu kaimui priklausė 17 valakų žemės, buvo 15 kiemų, viena smuklė. Kad šiose vietose gyvenama nuo seno, liudija čia rastos akmeninės įmovinės, kurios saugomos Kauno muziejuje. 1932 m. ūkininkas Vincas Merkelis, kasdamas Ežeruonos upės krante, rado puodą su sidabriniais ir variniais pinigais, datuojamais 1626 ir 1671 metais. Pinigai priklausė Lenkijos–Lietuvos kunigaikštystei. Ežeruonos krante, greta statomos klebonijos, rasta akmeninio liūto galva.
Per seniūniją teka Ežeruonos upė ir jos intakai Balčia, Kerupys, Ringė, Tyrelupis, Elbertas, Dabrupis.
Pirmąją medinę Romos katalikų bažnyčią 1608 m. Žygaičiuose pastatė Kerbedys. Apie XIX a. vidurį bažnyčia buvo žaibo sudeginta, o 1861 m. Vincento Norvaišos rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Žygaičių bažnyčia – neogotikinė, trijų altorių. Altoriai mūriniai, su skulptūromis. Bažnyčios bokšte – du varpai, vienas lietas 1772 metais, antrasis – 1785 metais Varšuvoje. Bažnyčios šventoriuje tebestovi 1934 metais statyta betoninė koplytėlė.
Sartininkuose yra medinė Romos katalikų bažnyčia, statyta 1787 m. Altoriuose – XIX a. tapyti paveikslai. Bažnyčioje yra liaudies meistrų tapytos stacijos, Nukryžiuotojo skulptūros. Bažnyčios šventoriuje yra liaudiškos architektūros varpinė su dviem 1928 metais lietais varpais. Šventoriuje yra originalus 5 m aukščio akmeninis reljefinis kryžius, statytas 1886 metais.

Visbaruose buvę du dvarai. Dvarų pastatai neišliko. Išlikusios dvejos neveikiančios kapinės. Vienose jų išlikęs geležinis ir medinis kryžiai, medyje buvusi koplytėlė su Rūpintojėlio skulptūra, kurią 1893 m. perėmė Liaudies buities muziejus. Antrosios kapinės atsirado XVIII a., kada jose Visbarų dvaro savininkas Gimbutas iš lauko akmenų ir plytų pastatė koplyčią. Koplyčioje ir greta jos buvusios kriptos, yra išlikęs vienos kriptos antkapinis akmuo. Čia 1764 metais palaidotas Gimbuto sūnus. Po Pirmojo pasaulinio karo koplyčia sunyko, buvo išplėštos kriptos. Dabar koplyčia restauruota.
Visbaruose gyveno dievdirbys Juozas Dapkus (1908–1986). Jo darbai paplitę aplinkiniuose kaimuose.
XIX a. pabaigoje Žygaičiai tapo lietuviškos spaudos gabenimo į Lietuvą centru. Spaudos draudimo metais per sieną perneštos knygos buvo slepiamos Žygaičiuose pas kunigą V. Norvaišą. Žygaičiuose lietuviškas knygas platino Antanas Keršulis. Kunigas V. Norvaiša už lietuviškų knygų platinimą ir 1863 m. sukilimo rėmimą 1870 metais žandarų suimtas ir ištremtas į Tomsko guberniją. Balskų girininkijoje buvo aptikta knygnešio Šepučio žūties vieta ir įamžinimas pušyje „1886 metai“. Pušies dalis su data perkelta į Žygaičių mokyklos kraštotyros muziejų.

Žygaičiuose 1861 metais mokykla veikė smuklėje, o vėliau buvo perkelta į Gaudaičių kaimą. 1863 m. įsteigta valdiška pradžios mokykla, joje mokėsi 58 vaikai. Dabar Žygaičiuose veikia gimnazija.